Gardino Naujoji pilis

Gardino Naujoji pilis, nuotrauka iš https://en.wikipedia.org/wiki/New_Grodno_Castle#/media/File:Belarus-Hrodna-New_and_Old_Castles-1.jpg, CC BY-SA 4.0

Po Gardino Senąją pilį ištikusio 1398 m. gaisro Vytautas ant išlikusių trikampės konfigūracijos pylimų pastatė mūrinę gotikinę netaisyklingo trikampio formos pilį, kuri vadinama Vytauto pilimi. Šią Vytauto tvirtovę sudarė Aukštutinė pilis ir Žemutinė pilis, perskirtos griova. Pilyje nuo 1678 m. rinkdavosi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos seimai, veikė Lietuvos Didžiosios Kunigaištystės iždo komisija, Lietuvos vyriausiasis tribunolas. Žemutinė pilis Abiejų Tautų Respublikos valdovui Augustui III Saksui 1734–1751 m. perstatyta į rokokinius trijų korpusų dviaukščius rūmus, supančius didelį keturkampį kiemą. Projekto autoriai buvo architektai Carl Friedrich Pöppelmann, Joachim Daniel von Jauch ir Johann Friedrich Knöbel. 1789 m. rūmai perstatyti pagal Giuseppe de Sacco projektą.

Rūmuose buvo koplyčia, senatorių ir pasiuntinių salės, Abiejų Tautų Respublikos valdovo apartamentai. Ši Abiejų Tautų Respublikos valdovo rezidencija vadinta Naująja arba Karališkąja pilimi. 1793 m. pilyje posėdžiavęs Abiejų Tautų Respublikos Nebylusis seimas pavirtino Abiejų Tautų Respublikos II padalijimą (kol tuo metu Gardino pilis ir miestas buvo apsupti Rusijos ir Prūsijos kariuomenių). 1795 m. pab. – 1797 m. pr. Rusijos imperatorės Jekaterinos II nurodymu pilyje buvo laikomas paskutinis Abiejų Tautų Respublikos valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis.

Pilies rūmai pritaikyti ligoninei, o vėliau įrengtos kareivinės. Lenkijos okupacijos laikotarpiu (1920–1939 m.) Karališkojoje pilyje buvo įrengtas viešbutis ir kazino. Per Antrąjį pasaulinį karą rūmai sudegė. Jų likučiai perstatyti 1952 m. Pirminį vaizdą išlaikė tik sfinksų skulptūromis dekoruoti įvažiuojamieji vartai. Iki 1991 m. rūmuose buvo Baltarusijos KP Gardino srities komiteto būstinė. Dabar rūmuose veikia Gardino istorijos ir archeologijos muziejus (įkurtas 1920 m.). Visa Senosios ir Naujosios pilies teritorija nuo 1967 m. paskelbta istorijos ir archeologijos draustiniu, ir yra saugoma valstybės.

 

Parengta pagal: Lietuvos istorija: enciklopedinis žinynas, I tomas (A-K), sud. Eugenijus Manelis, Antanas Račis (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2011);

VADOVAS po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sud. A. Paliušytė, I. Vaišvilaitė (Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012).

Baltarusija
Gardinas
Carl Friedrich Pöppelmann
Giuseppe de Sacco
Joachim Daniel von Jauch
Johann Friedrich Knöbel
nekilnojamasis kultūros paveldas
nematerialus kultūros paveldas
archeologija
architektūra
atmintinos vietos
1350-1400
1700-1750
1750-1800
5.1.1. atpažinimo kriterijus
5.1.2. atpažinimo kriterijus
5.2.3. atpažinimo kriterijus
4.1.1. atpažinimo principas
4.1.2. atpažinimo principas
4.2.1. atpažinimo principas
4.2.2. atpažinimo principas
Carl Friedrich Pöppelmann
Giuseppe de Sacco
Joachim Daniel von Jauch
Johann Friedrich Knöbel
Augustas III Saksas (1696–1763)
Stanislovas Augustas Poniatovskis (1732–1798)
Vytautas Didysis (apie 1350–1430)
1734–1789 m., 1952 m.