Enciūnai (vok. Entzuhnen, nuo 1938 Rodebach), bažnytkaimis, dvaras ir valsčiaus centras Stalupėnų apskrityje, Rudupės pakrantėse. 1539 m. minimi Rudupenn. Iki 1659 m. buvo vadinami Didžiaisiais Rudupėnais. XVI ir XVII a. sandūroje sudaryta Enciūnų parapija, Pirmoji bažnyčia pastatyta 1608 m. Nuo 1612 m. joje klebonavo Kristupas Sapūnas (1589-1659 m.), pirmosios žinomos rankraštinės lietuvių kalbos gramatikos (apie 1643 m.) autorius. Jis taip pat sudarė lotynų-lietuvių kalbų žodyną.
Daug Enciūnų gyventojų, kurie beveik visi buvo lietuviai, išmirė per 1709–1711 m. didįjį marą bei badą. Po jo Enciūnuose apsigyveno daug kolonistų zalcburgiečių. Likę lietuviai sparčiai nutautėjo. Pirmajai bažnyčiai sunykus, 1755 m. iš lauko akmenų ir plytų išmūryta antroji, galutinai baigta ir pašventinta tik 1883 m. Vokietijos statistikos duomenimis, 1848 m. tik 12 proc., o 1870 m. – vos 6,9 proc. Enciūnų gyventojų kalbėjo lietuviškai. Iš antrosios bažnyčios sovietmečiu liko tik griuvėsiai.
Juška Albertas, https://www.mle.lt/straipsniai/enciunu-parapija
Pėteraitis Vilius, Purvinas Martynas, Šilas Vytautas, https://www.mle.lt/straipsniai/enciunai
Šilas Vytautas, Sambora Henrikas, Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje, Vilnius, Mintis, 1990
