Dysna

Dysnos miestas išsidėstęs prie perkėlos per Dauguvą, greta Dysnos žiočių.

Pirmiauia apgyvendintas dešinysis, o nuo XVIII a. ir kairysis Dysnos krantas. Nuo 1301 m. Dysna priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, nuo XIV a. čia minima pilis. Nuo XVI a. tai Polocko vaivadijoje buvusios seniūnijos centras. 1569 m. valdovas Žygimantas Augustas suteikė Dysnai Magdeburgo teises ir herbą (pavaizduota burinė valtis). 1579 m. miestas tapo Stepono Batoro strategine karine baze siekiant atgauti Polocką. Tuomet Dysnoje, kalvos viršūnėje (dab. Batoro sala Dauguvos pilyje), pastatyti nauji žemės gynybiniai statiniai, suprojektuoti valdovo inžinieriaus Simonės Džengos (Simone Genga) iš Urbino. 1581—1583 m. Dysnoje pastatyta Stepono Baroro funduota parapinė bažnyčia. Iš pradžių ji buvo patikėta Polocko jėzuitų globai. 1633 m. Polocko vaivadijos bajoras Kristupas Malkevičius-Chelchovskis fundavo pranciškonų vienuolyną. 1633 m. stačiatikių vyskupas Silvestras Kosovas miesto centre fundavo stačiatikių Viešpaties Prisikėlimo vienuolyną (penkių kupolų cerkvė sudegė 1882 m.). Miestas visiškai sudegintas per Šiaurės karą 1700 metais. Po Abiejų Tautų respublikos antrojo padalijimo Dysna atsidūrė Rusijos sudėtyje.

Parengta pagal: VADOVAS po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sud. A. Paliušytė, I. Vaišvilaitė (Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012).

Baltarusija
Dysna
nekilnojamasis kultūros paveldas
vietovės
1300-1350
1350-1400
1400-1450
1450-1500
1500-1550
1550-1600
1600-1650
1650-1700
1700-1750
1750-1800
5.1.1. atpažinimo kriterijus
5.1.2. atpažinimo kriterijus
4.1.1. atpažinimo principas
4.1.2. atpažinimo principas