Dunilovas

Dunilovas pirmą kartą paminėtas 1473 m. Iki XVI a. vidurio jis priklausė kunigaikščiams Alšėniškiams. 1551 m. vyskupas Paulius Alšėniškis šias žemes testamentu užrašė valdovui Žygimantui Augustui, o šis — 1567 m. jas dovanojo Mikalojui Kristupui Radvilai. Vėliau Dunilovą valdė Dolmat—Isaikovskiai ir kitos giminės.

Parapinė bažnyčia pastatyta 1624 m. Kiek vėliau, 1683 m. Elžbieta Isaikovskytė čia įkurdino dominikonų vienuolius, kuriems pastatė dar vieną medinę bažnyčią bei vienuolyną. Bažnyčiai padovanotas Vilniaus vyskupo Mikalojaus Stepono Paco iš Florencijos parvežtas Loreto Dievo Motinos paveikslas, greitai ėmęs garsėti malonėmis.

1769—1773 m. pastatyta mūrinė, išraiškingo vėlyvojo baroko silueto, Švč. Trejybės bažnyčia. Caro valdžiai vienuolyną uždarius, 1866 m. ji paversta cerkve ir katalikams grąžinta tik 1919 m. Sovietmečiu, 1945 m. šventovė uždaryta antrą kartą ir paversta sandėliu. Tikintiesiems grąžinta 1989 m. Senasis stebuklingasis paveikslas joje neišliko, dabar altoriuje — XIX a. Švč. Mergelės Marijos atvaizdas.

Parengta pagal: VADOVAS po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sud. A. Paliušytė, I. Vaišvilaitė (Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012).

Baltarusija
Dunilovas
nekilnojamasis kultūros paveldas
vietovės
1450-1500
1500-1550
1550-1600
1600-1650
1650-1700
1700-1750
1750-1800
1800-1850
1850-1900
1900-1950
5.1.1. atpažinimo kriterijus
5.1.2. atpažinimo kriterijus
4.1.1. atpažinimo principas
4.1.2. atpažinimo principas
Alšėniškiai
Elžbieta Isaikovskytė
Mikalojus Kristupas Radvila Našlaitėlis (1549–1616)
Mikalojus Steponas Pacas (apie 1623–1684)
Povilas (Paulius) Alšėniškis (apie 1490–1555)
Žygimantas Augustas (1520–1572)