Susijusios asmenybės: Konstantinas Ostrogiškis, Jonušas Ostrogiškis
Susiję laikotarpiai: 14 a., 17 a., 18 a.
Reikšmė Lietuvai: Vietovė susijusi su LDK laikais pradėta statyti pilimi bei garsiomis LDK giminėmis Ostrogiškiais, Zaslavskiais, Radvilomis
Dubnas (Дубно, Dubno) – Voluinės miestas, įsikūręs Ikvos upės vingyje, kairiajame krante, ant neaukšto plokštikalnio. XIV a. atiteko Ostrogiškiams ir jų valdytas iki 1619 m., kai ši giminė išnyko. Vėliau Dubną kurį laiką valdė su Ostrogiškiais susigiminiavę Zaslavskiai, Radvilos. 1492 m. Dubne jau stovėjo Konstantino Ostrogiškio mūrinė pilis. Rytinėje plokštikalnio dalyje, kur užsisuka upės vingis, iškilę aukšti jos mūrai. Iš trijų pusių pilį supantys vandenys atliko ir gynybinę funkciją. Netoli pilies išsidėstęs miestas. 1507 m. Žygimantas Senasis suteikė Dubnui miesto savivaldos teises. XVII a. pradžioje kunigaikštis Jonušas Ostrogiškis perstatė pilį į bastioninę tvirtovę. Nuo 1758 m. Dubną valdė Lenkijos didikų giminė Liubomirskiai.
Miestą juosė gynybiniai statiniai su vartais, pro kuriuos vedė kelias į Lucką. Išliko Lucko vartai (XV a. pab.), Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčia ir bernardinų vienuolynas, funduoti Jono Ostrogiškio. Jam mirus, statybomis rūpinosi jo dukterį vedęs Aleksandras Zaslavskis. 1629 m. jo pastangomis išaugo nauja bažnyčia ir vienuolynas. XVIII a. po gaisro statiniai rekonstruoti, XIX a. atiteko stačiatikių vienuoliams. Dabar tai Šv. Mikalojaus cerkvė.
Kitame miesto gale vieną iš gatvių puošia Karmelitų bažnyčios fasadas su kolonada. Vienuolyną su 1660 m. pastatyta bažnyčia vienuolėms fundavo Anastazija Čarnecka. Nuo XVIII a. vidurio vienuolynas priklausė Lietuvos ir Rusijos Šv. Jurgio provincijai, kurios centras buvo Vilniuje, prie Šv. Jurgio bažnyčios.
Račiūnaitė, Tojana, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė ir Irena Vaišvilaitė, Vilnius, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012
Blanuca, Andrijus, et al. Ukraina: Lietuvos epocha, 1320-1569. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2010
