Druja

Druja

Kategorija: Nekilnojamasis kultūros paveldas

Miestelis įsikūręs prie Drujos ir Dauguvos santakos. Šiaurinė jo dalis dešiniajame Dauguvos krante — Piedruja, dabar esanti Latvijos teritorijoje.

XIV—XV a. Druja buvo įtvirtintas Polocko žemės punktas. Nuo XV a. pabaigos iki XVII a. pradžios vietovę su apylinkėmis valdė kunigaikščiai Masalskiai. 1618 m. Drujai suteiktos miesto savivaldos teisės. Nuo 1611 iki 1825 m. ją valdė didikai Sapiegos, jų lėšomis iškilo miesto dalis, vadinta Sapiegine, pilis, daugiau nei 10 sakralinių pastatų ir jų ansamblių, iš kurių liko tik vienas, priklausęs bernardinams.

1643—1646 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pakancleris Kazimieras Leonas Sapiega Drujoje įkurdino bernardinus ir pastatydino jiems Švč. Trejybės bažnyčią bei vienuolyną. Spėjama, kad 1763 m. bažnyčia buvo rekonstruota vadovaujant vienam iš italų architektų Parakų (Paracca). XIX a. viduryje vienuolyną caro valdžia uždarė, o bažnyčią pavertė stačiatikių cerkve. XIX a. pabaigoje šventovė grąžinta katalikams kaip parapinė bažnyčia. Po Antrojo pasaulinio karo visas ansamblis buvo paverstas melioracijos bendrove. 1989 m. ansamblio statiniai atiduoti marijonų vienuoliams.

Ansamblį juosia 1778 m. statyta tvora su vartais.

 

Klajumienė, Dalia, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė ir Irena Vaišvilaitė, Vilnius, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012

+
Slapukų nustatymai
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.