Didžioji Berastavica

1506 m. šią valdą už nuopelnus gavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės maršalka Aleksandras Chodkevičius. Jo palikuonys Didžiąją Berastavicą valdė gana ilgą laiką. XVII a. antroje pusėje — XVIII a. čia šeimininkavo Mnišekai ir Potockiai. 1754 m. Didžioji Berastavica gavo savivaldaus miesto teises ir herbą. 1794 m. čia žuvo  apie 250 Tado Kosciuškos sukilimo dalyviai.

Kada Didžiojoje Berastavicoje pastatyta pirmoji bažnyčia, tiksliai nėra žinoma. Kai kurie tyrinėtojai nurodo, kad bažnyčia funduota 1615 m. 1651 m. ji jau minima Valkaviskio dekanato bažnyčių sąraše. Mūrinę Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčią pastatydino Krokuvos kaštelionas Jurgis Mnišekas. Didinga bazilikinio tūrio kryžiaus plano šventovė iškilo 1741 m. Bažnyčioje kadaise būta sarkofago su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didžiojo etmono Jono Karolio Chlodkevičiaus širdimi.

Pastatas labiausiai nuniokotas sovietmečiu, kai buvo paskelbtas sandėliu. 1990 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems, 1992 m. padegta. Dabar tebestovi tik šventovės sienos.

Parengta pagal: VADOVAS po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sud. A. Paliušytė, I. Vaišvilaitė (Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012).

Baltarusija
Didžioji Berastavica
nekilnojamasis kultūros paveldas
vietovės
1500-1550
1550-1600
1600-1650
1650-1700
1700-1750
1750-1800
1800-1850
1850-1900
1900-1950
1950-2000
5.1.1. atpažinimo kriterijus
5.1.2. atpažinimo kriterijus
4.1.1. atpažinimo principas
4.1.2. atpažinimo principas
Aleksandras Chodkevičius (apie 1475–1549)
Chodkevičiai
Jonas Karolis Chodkevičius (1560/1561–1621)
Tadas Kosciuška (1746–1817)