Ciskodo katalikų bažnyčia

Ciskodo katalikų bažnyčia

Metai: 1900 m.
Kategorija: Architektūra (sakralinė)
Ciskodas (latv. Ciskādi, seniau Tiskādi), kaimas Latvijoje, Rēzeknės savivaldybėje. Iki 1772 m. priklausė Abiejų Tautų Respublikai.
Ciskodo krašte nuo seno gyventa lietuvių (save vadino lietuvininkais), šiauriausių vilniškių tarmės atstovų. K. Būga manė, kad lietuviai čia įsikūrė 12–16 a. Daugiau jų atsikėlė 17 amžiuje, tai rodo daugybė lietuviškos kilmės vietovardžių, pavardžių. Lietuviškuose Dieneliškių, Švedelių, Mažavaikių kaimuose po 1666 įsikūrė sentikiai rusai. Daugiausia lietuvių būta palei Daugpilio–Rēzeknės kelią (pleištas Kalupė–Silajaniai–Malinovka). 1851 Ciskodo parapijos 9 kaimų (Girnakaliai, Buodžiai, Kukučiai, Kurtiniai, Pilveliai ir kitų) 64 sodybose gyveno iki 400 lietuvių. 1977 vietos lietuvių, arba lietuvininkų, šnekta (1911 ją tyrinėjo K. Būga ir E. Volteris, 1925 – P. Būtėnas, 1977 – K. Garšva) kalbėjo 10, 1986 – du seniausieji Ciskodo parapijiečiai.
1900 m. lietuvių dvasininkas Vincentas Tamošiūnas vadovavo dabartinės mūrinės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios statyboms. Įdomu, kad 1867 m. gimęs kunigas V. Tamošiūnas, dirbdamas savo parapijoje nuo 1928 m., kartu buvo Latvijos aizsargų organizacijos kunigas ir buvo apdovanotas Aizsargų Nuopelnų kryžiumi (nuo 1939 m. jis vienu metu buvo Ciskodo parapijos klebonas ir 17 Rezeknės aizsargų pulko 3 kuopos kunigas). Greta šventovės V. Tamošiūnas ir palaidotas.

Garšva Kazimieras, https://www.vle.lt/straipsnis/ciskodas

https://latgalesdati.du.lv/persona/781

Jekabsonas Erikas, Lietuvių tautinė mažuma Latvijoje (nuo XIX a. pabaigos iki 1940 m.): lietuviai katalikų kunigai, Lietuvos istorijos studijos, 35, 2015 m.