Bychavas

Bychavas įsikūręs dešiniajame Dniepro krante, netoli tos vietos, kur į jį įteka Mokriankos upelis.

Vietovė minima nuo XIV a. pabaigos. Nuo XV a. antrosios pusės Bychavas priklausė Druckiams-Zubrovickiams, vėliau — Alšėniškiams, o 1495 m. atiteko Albertui Goštautui. Po Stnislovo Goštauto mirties 1542 m. ją perėmė Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis. 1560 m. Bychavas atiteko Jeronimui Chodkevičiui. 1590—1619 m. jo vaikaitis, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės didysis etmonas Jonas Karolis Chodkevičius, Dniepro pakrantėje buvusių medinių gynybinių statinių vietoje pastatė mūrinę pilį. 1621 m. ji atiteko Sapiegoms, buvo perstatyta, o kartu įtvirtintas visas miestas. Bychavo pilis buvo viena stipriausių tvirtovių Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės rytuose. Ji užėmė maždaug 70×100 m plotą, iš rytų prieigas saugojo Dniepras, kitose pusėse — gilūs gynybiniai grioviai. Pilis užimta ir apgriauta Šiaurės karo metais.

Po Šiaurės karo Sapiegos vėl perstatė pilį, įrengė dviaukštę mūrinę rezidenciją su reprezentaciniu fasadu. Iki šiol išliko rezidencinių rūmų korpusas su laikrodžio bokšto fragmentu ir vienas iš kampinių bokštų. Po 2004 metų gaisro pastatas nebenaudojamas.

XVII a. pradžioje Bychave įsikūrė Laterano kanauninkai. XVIII a. Sapiegų iniciatyva netoli pilies pastatytas mūrinis Lateranų kanauninkų vienuolynas. Jis veikė iki XIX a. 5-ojo dešimtmečio. Rekonstruotas išliko iki šiol.

XVII a. Bychave sumūryta sinagoga, kuri buvo įjungta į miesto gynybinę sistemą. Sinagoga perstayta XX a. Jai būdingi gynybinės architektūros elementai.

Bychavo žydų istoriją liudija išlikusios kapinės.

Parengta pagal: VADOVAS po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sud. A. Paliušytė, I. Vaišvilaitė, (Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012).

Baltarusija
Bychavas
nekilnojamasis kultūros paveldas
vietovės
1350-1400
1400-1450
1450-1500
1500-1550
1550-1600
1600-1650
1650-1700
1700-1750
1750-1800
1800-1850
1850-1900
1900-1950
1950-2000
5.1.1. atpažinimo kriterijus
5.1.2. atpažinimo kriterijus
4.1.1. atpažinimo principas
4.1.2. atpažinimo principas