Budslavas

Miestelis dabartinėje Minsko srityje, Medilo rajone. 1504 m. Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras Jogailaitis, funduodamas bernardinų vienuolyną Vilniuje, vienuoliams skyrė prie Servečės upės esančią girią. Ji skirta medžiams kirsti, o mediena plukdyta į Vilnių vienuolyno reikmėms. Bernardinai girioje pasistatė kelis medinius namelius, vadintus būdomis, tad ir vietovę imta vadinti Būda. Galiausiai, prie namelių atsirado ir medinė koplytėlė, o 1589 m. ir pirmoji medinė bažnytėlė.

1633—1644 m. bernardinams įgavus stebuklais garsėjusį Marijos atvaizdą, pastatyta ir mūrinė šventovė. Šiuos laikus pasiekusi Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia — dar vėlesnė, pastatyta po gaisro rekonstruojant senąjį pastatą 1767—1783 m.  (architektas Juozapas Fontana).

Bažnyčios didžiajame altoriuje galima išvysti  garsųjį paveikslą „Švč. Mergelė Marija“, kurį 1598 m. iš Romos atvežė Minsko vaivada Jonas Pacas, kai iš protestantizmo atsivertė į katalikybę. Po Jono Paco mirties, 1613 m.  kunigas Izaokas Solokajus paaukojo paveikslą Būdos bažnyčiai. Šiandien Budslavo Švč. Mergelė Marija garbinama kaip Baltarusijos globėja, o čionykštė bazilika yra svarbiausia Baltarusijos katalikų šventovė.

Parengta pagal: VADOVAS po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sud. A. Paliušytė, I. Vaišvilaitė (Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012).

Baltarusija
Budslavas
nekilnojamasis kultūros paveldas
vietovės
1500-1550
1550-1600
1600-1650
1650-1700
5.1.1. atpažinimo kriterijus
5.1.2. atpažinimo kriterijus
4.1.1. atpažinimo principas
4.1.2. atpažinimo principas
Aleksandras (1461– 1506)
Jonas Dominykas Pacas (apie 1550–1610)