Brestas

Vietovė minima nuo 1019 m. kaip senosios Rusios miestas Berestje, įkurtas Bugo ir Muchaveco santakos kyšulyje, kur buvo pilis. XI a. pradžioje miestas priklausė Turovo, nuo 1020 m. — Lenkijos, nuo 1044 m. — Kijevo , nuo XII a. vidurio – Voluinės kunigaikščiams. Miestelis plėtėsi aplink medinę pilį, pastatytą XII a.

Prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Brestas prijungtas Gedimino laikais — XIV a. pradžioje. Mieste kilo mūriniai pastatai: šalia XIII a. Šv. Petro cerkvės iškilo Šv. Mykalojaus cerkvė, 1380 m. Vytauto funduota augustijonų bažnyčia. Bresto raidą paskatino 1390 m. Jogailos suteiktos miesto savivaldos teisės.

Brestas buvo svarbus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės administracinis centras. Vytauto laikais priklausė Trakų vaivadijai, XVI a. pradžioje — Palenkės vaivadijos pavietų centras, o XVI a. viduryje įkurta atskira Bresto vaivadija.

Tai strateginis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės taškas: vakarinėje dalyje — gynybinė tvirtovė, pro kurią keliai vedė į Vilnių, Kijevą, Maskvą, Varšuvą. Taip pat Breste vyko įvairios politinės derybos, seimai, bažnyčios suvažiavimai. Kaip vieno įtakingiausių Lietuvos Reformacijos veikėjų Mikalojaus Radvilos valda, Brestas tapo svarbiausiu protestantizmo židiniu visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Čia Radvila Juodasis 1553 m. įkūrė spaustuvę evangelikų reformatų raštams lenkų kalba spausdinti (garsiausias — Brastos Biblija 1563 m.).

1596 m. sudaryta Brastos bažnytinė unija, įkurta graikų apeigų katalikų vyskupija su centru — Šv. Mikalojaus cerkve. XVI a. pabaigoje suformuota Bresto ekonomija. 1653 m. šiame mieste  posėdžiavo Abiejų Tautų Respublikos Seimas, šaukti Lietuvos bajorų seimai, kūrėsi konfederacijos, įsteigta monetų kalykla (1659 m.).

XVII a. iškilo daugelis puošnių katalikų bažnyčių su vienuolynais.

Nuo XIV a. pabaigos į Brestą ėmė keltis žydai, kurie nuo XIV a. pabaigos gavo privilegiją iš Vytauto (ši privilegija 1514 m. pradėta taikyti visoms žydų bendruomenėms).

1795 m., per Abiejų Tautų Respublikos trečiąjį padalijimą, miestą užėmė Rusijos imperija ir pavadino Brest Litovsko vardu. Rusijos imperijos laikais nukentėjo dauguma senųjų miesto architektūros paminklų.

Parengta pagal: VADOVAS po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sud. A. Paliušytė, I. Vaišvilaitė, (Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012).

 

Baltarusija
Brestas
nekilnojamasis kultūros paveldas
vietovės
1000-1050
1050-1100
1100-1150
1150-1200
1200-1250
1250-1300
1300-1350
1350-1400
1400-1450
1450-1500
1500-1550
1550-1600
1600-1650
1650-1700
1700-1750
1750-1800
1800-1850
1850-1900
1900-1950
5.1.1. atpažinimo kriterijus
5.1.2. atpažinimo kriterijus
4.1.1. atpažinimo principas
4.1.2. atpažinimo principas