Bona Sforza (1494 m. Vidževane, Lombardijoje – 1557 m. Baryje, Apulijoje) – Lietuvos didžioji kunigaikštienė, Lenkijos karalienė. Bario kunigaikštytė, iš Sforzų. Gavo gerą išsimokslinimą. 1518 m. ištekėjo už Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo, buvo jo antroji žmona. Už 100 000 dukatų vertės kraitį vyras jai kaip dovį užrašė kelias Lenkijos sritis. Jų vaikai buvo Žygimantas Augustas, Izabelė, Zofija (Sofija), Ona Jogailaitė, Kotryna. Bona Sforza vyrui darė didžiulę įtaką. Ji gerai susipažino su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos politine struktūra. Stiprindama valdovo galią siekė asmeninės valdžios. Lenkijoje buvo nemaža jai palankių didikų, o Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje jai susidarė Alberto Goštauto ir Mikalojaus Radvilos Rudojo vadovaujama didikų opozicija.
Politinę veiklą Bona Sforza derino su išmoninga ekonomine veikla. Gaudama ir parduodama žemes (1536 m. Žygimantas Senasis įgaliojo ją išpirkti didžiojo kunigaikščio įkeistus dvarus) ji sutelkė didžiules valdas, ypač abipus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos sienos. Bonos parinkti gabūs ekonomistai 1552–55 m. jos valdose įvykdė Valakų reformą. Sekdamas ja Žygimantas Augustas tokią reformą įgyvendino visoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
Rėmė Katalikų Bažnyčią, bet palaikė ryšius su protestantais (užtarė Abraomą Kulvietį). Mirus Žygimantui Senajam (1548 m.) bandė išlaikyti įtaką Žygimantui Augustui. Jos planus sužlugdė konfliktas, kilęs dėl sūnaus vedybų su Barbora Radvilaite. Su juo susipykusi Bona 1556 m. su pinigais ir brangenybėmis išvyko į Bari kunigaikštystę. Mirė apvogta tarnų, daugiausia savo įgaliotinio Giano Lorenzo Pappacodos, kuris nuodais pasunkino jos ligą.
Bonos Sforzos kapą su paminklu Bario Šv. Mikalojaus bazilikoje užsakė jos duktė Ona Jogailaitė.
