Benica

Dabartinės Benicos (Benitsos) apylinkėse dar Vytauto laikais buvo apgyvendinti totoriai. XVI a. pradžioje čia buvo keletas palivarkų ir smulkesnių valdų, kurių dalis priklausė totoriams, dalis — vietos bajorams. XVII a. viduryje Benicos valda atiteko Kocielams. Ašmenos seniūnas Tadas Kocielas čia patatydino rūmus. 1779—1781 m. pagal Karlo Spampanio (Carlo Spampani) projektą sumūryti ir skulptoriaus Karolio Jelskio dekoruoti rūmai neišliko.

Bernardinų konventą (veikė iki 1851 m.) prie Švč. Trejybės bažnyčios 1701 m. fundavo Trakų vaivada Mykolas Kazimieras Kocielas. Bažnyčios kriptose buvo laidojami Kocielų giminės nariai. Nors šventovė apleista ir neveiki nuo 1948 m. (1988 m. trumpam grąžinta tikintiesiems), viduje išliko Tado ir Mykolo Kazimiero Kocielų antkapių nuolaužų. Tikėtina, kad Tado Kocielo antkapio autorius — Vilniaus skulptorius Karolis Jelskis. Išliko dalis bažnyčios šventoriaus tvoros ir vartai.

Parengta pagal: VADOVAS po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sud. A. Paliušytė, I. Vaišvilaitė, (Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012).

Baltarusija
Benica
nekilnojamasis kultūros paveldas
vietovės
5.1.1. atpažinimo kriterijus
5.1.2. atpažinimo kriterijus
4.1.1. atpažinimo principas
4.1.2. atpažinimo principas
Carlo Spampani (m. 1785)
Karolis Jielskis
Kocielos
Mykolas Kazimieras Kocielas (1644–1722)
Tadas Kocielas (1736–1799)