Bazilijonų vienuolyną ir cerkvę 1692 m. fundavo vietinis bajoras Mikalojus Piešliakas vietoje, kur pagal legendą miške ant medžio stebuklingai pasirodė Dievo Motinos paveikslas. Šioje vietoje pastatyta šventykla tapo Barūnų Dievo Motinos kulto vieta.
Barūnų Dievo Motinos kultui daugiau nei 300 metų (jubiliejus buvo atšvęstas 1991 m. rugpjūčio mėnesį). XIX a. pradžioje paveikslas buvo vienas iš labiausiai garbinamų Vilniaus apylinkėse, o dabar – vienas labiausiai garbinamų Baltarusijoje. Kasmet vyksta Barūnų Dievo Motinos atlaidai. Kadaise šie atlaidai buvo garsūs visame Vilniaus krašte ir sutraukdavo tikinčiuosius iš tolimų vietovių, taip pat ir iš dabartinės Lietuvos teritorijos.
Barūnų sanktuariumas garsėjo nuo XVII a. II pusės. 1702 m. Barūnų bazilijonai, baimindamiesi dėl link Barūnų artėjusios Švedijos kariuomenės, šventąjį paveikslą perdavė saugoti LDK etmonui Mykolui Višnioveckiui į Voložiną. Nuo to laiko paveikslas kartu su LDK kariuomene klajojo po visą LDK teritoriją – garsėjo stebuklais Breste, Pinske, o vėliau – Lietuvoje ir Žemaitijoje, telkė apie save tikinčiuosius. 1709 m. paveikslas vėl sugrįžo į Barūnus. Visa tai tik sustiprino paveikslo kultą, o Barūnai tapo dar svarbesniu tiek religiniu, tiek kultūrinio gyvenimo centru. 1712 m. Supraslyje (kitame – itin garsiame unitų bažnyčios religiniame ir kultūriniame centre) buvo išspausdinta metropolito Leono Kiškos parengta knyga apie Barūnų Dievo Motinos stebuklus. Švento paveikslo kultą liudija ir tai, kad Adomas Mickevičius, kaip šio krašto žmogus, šį garsų paveikslą žinojo ir minėjo dviejuose eilėraščiuose.
Barūnų Dievo Motinos stebuklų knygose rašoma, kaip atvaizdas išimtas iš skrynios ir patalpintas šventovėje atsigauna, prašviesėja, Švč. Mergelės Marijos skruostai tampa rausvi, veidas – dailus, gyvybingas, spinduliuojantis džiaugsmą.
Bazilijonai uždarant vienuolyną paveikslą išvežė (XIX a. I pusėje, atidavė saugoti į privačias rankas), o cerkvėje pakabino kopiją. Originalas grąžintas tik 1926 metais. Tačiau paveikslo originalo likimas po 1939 m. nėra aiškus. Pagal pasakojimus, paveikslas galėjo būti sunaikintas II Pasaulinio karo metais, o dabar kabantis bažnyčioje yra jo kopija.
Kasmet rugpjūčio 29 d. Baltarusijoje vyksta plačiai žinomi Barūnų Dievo Motinos atlaidai.
Vitkauskaitė Dalia, Vilniaus universiteto projektas „Magnus Ducatus Lithuaniae“, http://www.mdl.projektas.vu.lt
Paliušytė Aistė, XVII – XVIII a. LDK kultinių atvaizdų sklaida: vizitacijų duomenys. Acta Academiae Artium Vilnensis / 69, 2013, https://leidykla.vda.lt/Files/file/Acta_69/Acta_69_02_A.paliusyte_23-46%20p.pdf
