Susijusios asmenybės: Bona Sforca, Žygimantas Senasis
Susiję laikotarpiai: 16 a., 18 a.
Reikšmė Lietuvai: Vietovė susijusi su LDK valdove Bona Sforca ir Baro konfederacija.
Baras (Бар,Bar) iš pradžių vadinosi Rovas, čia nuo XIV a. stovėjo pilis, kurią sugriovė totoriai. Pirmoje XVI a. pusėje miestą išpirko Lenkijos karalienė Bona Sforca, Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Žygimanto senojo žmona. Ji nusprendė atstatyti pilį, kuri gintų gyventojus nuo totorių antpuolių. Netoli pilies buvo įkurtas Baro miestas, pavadintas Bonos gimtojo Bario miesto Italijoje garbei. Miestui suteiktas herbas su karalienės inicialais BS. 1540 m. suteikta Magdeburgo teisė.
1768 m. miestas tapo Baro konfederacijos centru. Baro konfederacija – Lietuvos ir Lenkijos didikų katalikų grupuotės sąjunga, sudaryta 1768 m. vasario 29 d. Bare. Konfederacijos tikslas – kovoti prieš Rusijos įtaką Abiejų Tautų Respublikoje, jos statytinį karalių Stanislovą Augustą Poniatovskį, prieš kitatikių (disidentų) teisių sulyginimą su katalikais, ginti valstybinį suverenitetą ir stiprinti federacinę valstybę reformomis. Judėjimo svarbiausias centras buvo Lenkija. Kovos prasidėjo 1768-ųjų balandį ir apėmė beveik visą šalį.
Baro konfederacijos ženklų yra ir Lietuvoje. Žeimių dvaro sodyboje, Jonavos rajone, išlikusi koplyčia, skirta Dominyko Medekšos (LDK valstybinis veikėjas, Radvilų politinis rėmėjas) sūnaus Teodoro, Baro konfederato, žuvusio 1768 m. ties Višakio Rūda, atminimui įamžinti.
Baro konfederacijos pralaimėjimai buvo viena dingsčių Rusijai, Prūsijai ir Austrijai pasidalyti ATR. Baro konfederacija buvo likviduota po I ATR padalijimo. Tuo pačiu visuomenėje tai paskatino reformų poreikį, kuris realizavosi Ketverių metų seimo laikotarpiu.
Blanuca, Andrijus, et al. Ukraina: Lietuvos epocha, 1320-1569. Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2010