Už 300 kilometrų nuo Lietuvos, Balvų miestelyje (latv. Balvi), stovi Švč. Tejybės bažnyčia, atnaujinta kunigo Antano Rimavičiaus pastangomis. Antanas Rimavičius (1865-1933) gimė Šakynoje, šiuo metu priklausančioje Šiaulių vyskupijai, 1884–1890 m. studijavo Peterburgo dvasinėje akademijoje. Baigęs studijas, Latvijoje kunigavo dešimtyje parapijų: Balvuose, Andrupenėje, Rubeniuose, Bikavoje, Šventėje ir kt. Šios parapijos priklausė katalikiškai Pietryčių Latvijai, kuri tiek ūkiniu, tiek kultūriniu požiūriu buvo atsilikęs kraštas. Ypač daug žalos šiai šalies daliai padarė Pirmasis pasaulinis karas, taigi, dirbti ganytojo darbą, kunigauti čia nebuvo lengva. A. Rimavičius buvo žinomas kaip energingas kunigas, gebantis pakylėti parapijiečių dvasią ir atnaujinti bažnyčių interjerą, tad jį siųsdavo ten, kur laukė neatidėliotini darbai.
Balvų bažnyčioje A. Rimavičius sukūrė tris medinius altorius. Didysis altorius imituoja Aušros Vartų altorių, šoniniuose altoriuose neogotikos stiliaus dekorą atliko 8 vietiniai staliai ir lietuvis drožėjas Antanaitis. Nors kun. A. Rimavičiui neteko mokytis dailės ar drožybos amato, buvo savamokslis, tačiau šalia mažų skulptūrėlių yra ir skulptūrų, siekiančių net įspūdingą 3 metrų dydį. Būdamas kunigas, A. Rimavičius savo kūrinius skyrė bažnyčioms, atliepė tuo metu, t. y. XX a. I pusėje, Bažnyčios skleistos Dievo gailestingumo ir meilės žmonijai idėją. Tarp jo kūrinių svarbią vietą užima laiminančio Kristaus, Jėzaus maldos Alyvų kalne, Švč. Jėzaus Širdies siužetai. Nemažai kūrė ir Švč. Mergelės Marijos, ypač Dievo Motinos su Kūdikiu, Lurdo Švč. Mergelės Marijos, Pietos atvaizdų.
Dauguma jo kūrinių iki šiol dekoruoja Latvijos bažnyčių interjerus, altorius. A. Rimavičius 1933 m. testamentu nemažą savo kūrybos dalį paliko Šiaulių ,,Aušros” muziejui.
Balvuose yra A. Rimavičiaus vardu pavadinta aikštė ir kunigui skirtas paminklas.
https://siauliuvyskupija.lt/dievdirbio-antano-rimaviciaus-minejimas-latvijoje
