2016 m. neogotikinėje Verapolio (Varapuzha) katedroje, apie 20 kilometrų į šiaurę nuo antrojo pagal dydį Keralos valstijos miesto Kočio, buvo atidengta atminimo plokštė vyskupui Mykolui Šostakui. Šioje katedroje M. Šostakas kaip popiežiaus apaštališkasis vikaras tarnavo 22 metus (1751-1773), čia ir buvo palaidotas. Tačiau jo kapas per potvynį buvo užlietas ir neišliko.
Mykolas Šostakas (Mikolaj Szostak) gimė 1710 m. Vilniuje bajorų šeimoje. Šešiolikos metų jis įstojo į basųjų karmelitų ordiną, vėliau tęsė mokslus Romoje, 1739 m. buvo išsiųstas į Malabaro provinciją Pietų Indijoje (dab. Kerala). 1746 m. M. Šostakas įšventintas vyskupu ir paskirtas Malabaro apaštališkuoju vikaru-koadjutoriumi su teise perimti šį postą. Malabaro provincija tuo metu vyskupijos statuso neturėjo, tad pagal bažnytinę teisę jai vadovavo pats popiežius per savo atstovą – vikarą. 1751 m. jis tapo visateisiu Malabaro bažnytinės provincijos apaštališkuoju vikaru ir šias pareigas ėjo iki pat mirties 1773 m. liepos 26 dieną.
