Bėgdamas nuo caro valdžios persekiojimų, 1903 metais į Tbilisį atvyko Antanas Žukauskas-Vienuolis (1882–1957). Čia jis praleido porą metų (1903–1905), dirbo vietos vaistinėje ir parašė nemažai vėliau lietuvių literatūros klasika tapusių kūrinių, tarp jų – garsiąsias „Kaukazo legendas“. Antanas Vienuolis-Žukauskas buvo vienas iš pirmųjų ir svarbiausių asmenybių, atvėręs lietuviams gruzinų bei kitų Kaukazo tautų papročius, tradicijas, legendas.
Tbilisyje A. Vienuolis priklausė vaistininkų profsąjungai, 1905 m. sausio 21 d. dalyvavo farmacininkų politinėje demonstracijoje. Už tai jis kartu su farmacininku Ivanu Bregadze 2 mėnesiams buvo įkalintas Metecho tvirtovėje. Kovo pradžioje paleistas iš kalėjimo, A. Vienuolis buvo ištremtas į Vladikaukazą, kur dirbo A. Knapo vaistinėje. Čia jis parašė pirmąsias savo legendas – „Amžinasis smuikininkas“, „Užkeiktieji vienuoliai“, apybraižą „Kalėjime“.
Kaukaze išgyventi metai turėjo didelę reikšmę A. Vienuolio kūrybai. Rašytoją nepaprastai žavėjo Kaukazo gamta, žmonės. Jis aplankė daugybę Kaukazo vietovių, išvaikščiojo daug jo kelių, tarpukalnių, perėjų, keturis kartus keliavo Gruzijos karo keliu. Po karo A. Vienuolis parašė naujas Kaukazo legendas: „Gražuolės Lalos kalnas“, „Samgori dykuma“ ir „Kruvinojo keršto uola“. Jo legendos – klasikiniai lietuvių prozos kūriniai, kuriuose atskleidžiamas Kaukazo kalnų grožis, kalniečių kovos už laisvę.
https://www.anykstenai.lt/index.php?pg=naujienos2&nj=406&arch=1
