Nuo 2011 m. Sen Žil Krua de Vi (Saint Gilles-Croix-de-Vie) kurorto Gorin krantinės viešąją erdvę puošia A. Mončio skulptūra „Gaidys“. 1957 m. sukurta bronzinė skulptūra buvo dingusi, bet surasta iškilo virš pėsčiųjų Santarvės (La Concorde) tilto per De Vie (pranc. Gyvenimo) upę, įtekančią į Atlanto vandenyną. Vandėjos departamente prie Biskajos įlankos Le Mollin kaimelyje Antanas Mončys ir jo sutuoktinė Florence Martel ilgus metus išlaikė jos šeimai priklausiusią dvarvietę, jame ilsėdavosi ir dirbdavo.
Gaidžio įvaizdis skulptoriaus pasirinktas neatsitiktinai. Ilgus metus jis buvo neoficialus Prancūzijos simbolis. Nuo Galijos laikų šis paukštis buvo Prancūzijos personifikacija, įkūnijo budrumo, atgimimo, kovingumo prasmes, Didžiosios revoliucijos laikais – Respublikos simbolis, vaizduotas ant karo vėliavų. A. Mončio skulptūros stilistika moderni, formos rezonuoja su jo mėgiamo art deco, brolių Martelių ir Osipo Zadkine kūrybos kontekstuose susiformavusia pajauta.
„Gaidys“ – vienas iš trijų Prancūzijos valstybės užsakytų meno kūrinių (kiti – jau minėti Lano ir Meco bažnyčių dekoro projektai), atliktų lietuvių skulptoriaus A. Mončio.
Lietuvių skulptorius, tapytojas, piešėjas Antanas Mončys gimė 1921 m. birželio 8 d. Mončių kaime, Kretingos rajone. 1942–1943 m. studijavo architektūrą Vytauto Didžiojo universitete Kaune. 1944–1946 m. pasitraukė į Vakarus, gyveno karo pabėgėlių stovykloje, įsikūrusioje greta Miuncheno. 1947–1950 m. A. Mončys mokėsi Breisgau Freiburgo dailės ir amatų mokykloje, kurią pabaigė įgydamas skulptoriaus diplomą. Kitaip nei daugelis bendramokslių, nepasirinko išvykti į JAV, nors tam ruošėsi. Mokyklos baigimo stipendija suteikė galimybę įsikurti ir mokytis Paryžiuje, vienerius metus lankyti tarptautinę Ossipo Zadkine (1890–1967) studiją prie Didžiosios lūšnos akademijos (Académie de la Grade-Chaumière, 10 Rue de la Grand-Chaumière), įsikūrusią Monmartre. O. Zadkine dirbtuvėje praleisti metai subrandino jaunojo lietuvio ryžtą pasirinkti skulptoriaus kelią.
1958–1973 m. Paryžiuje, Sèvres g. 78 A. Mončys buvo įsirengęs studiją. 1960–92 m. surengė apie 30 individualių parodų Europoje ir JAV. Dalyvavo Oskaro Milašiaus draugijos veikloje (Association des amis de Milosz), originaliais piešiniais iliustravo O. Milašiaus „Lietuviškas pasakas“ (knygos faksimilė perleista V. Liutkaus ir Vytauto Kasiulio dailės muziejaus iniciatyva 2021 m). 1976 m. jis sukūrė viršelį Algirdo Juliaus Greimo knygai „Apie dievus ir žmones“. Mielai ėmėsi pedagogo darbo, 1973–1991 m. vadovavo skulptūros kursams Vokietijoje ir Prancūzijoje. 1989 m. lankėsi Lietuvoje. 1992 m. Šiuolaikinio meno centre Vilniuje surengta pirmoji A. Mončio paroda nepriklausomoje Lietuvoje, išleistas katalogas. 1993 m. liepos 10 d. mirė Paryžiuje, perlaidotas Grūšlaukės kapinėse, tėvų kape. Nuo 1999 m. Palangoje veikia Antano Mončio namaimuziejus.
Ilona Mažeikienė
