Priekinį koplyčios fasadą sudaro trys pilonai: šoniniai kyla aukštyn kaip paprasti stulpai, centrinis pilonas įgaubtas. Šoniniai įėjimai apsaugoti į galą nuožulniai nusileidžiančio stogo. Šviesa patenka į vidų pro keturis ilgus ir siaurus langus, kurių kiekvienoje pusėje yra po du abipus pilonų. Langai padaryti iš įvairiaspalvio stiklo segmentų, kurių storis 3/4 colio (1,91 cm), ir jie laisvai išdėlioti cemento skiedinyje. Spalvos parinktos taip, kad būtų juntami perėjimai nuo šiltesnių tonų prie ryškesnių atspalvių centro link, ir tarsi simbolizuoja meilės bei amžino gyvenimo vilties darną. Centriniame pilone įkomponuota iš aliuminio nulieta sėdinčio Kristaus – Rūpintojėlio skulptūra. Virš jos iškeltas plokščias stogelis, kurį užbaigia dekoratyvinė saulutė – iš lietuviško koplytstulpio perimtas motyvas. Koplyčios viršuje ties vidurinio pilono centru iškeltas kryžius. V. K. Jonyno meistriškumas regimas dviejose bareljefinėse skulptūrose iš balto betono, kurios pritvirtintos prie šoninių koplyčios fasadų: Šv. Ona, Mergelės Marijos motina, ir Šv. Kazimieras, Lietuvos ir tuo pačiu Amsterdamo lietuvių globėjas. Priešais koplyčią puslankiu išlenktų laiptų aikštelėje, atsiveriančioje į žalią veją, stovi altorius. Tai įspūdingas juodo granito kūrinys, harmoningai derantis prie sidabriškai pilko dekoratyvaus aliuminio darbo fasade.
Vaida Sirvydaitė Rakutienė, V. K. Jonyno sakralinės architektūros projektai Lietuvos muziejuose, „Lietuvos muziejų rinkiniai Nr. 3“, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus