Paminklas Adomui Mickevičiui pastatytas 1898 m. Turgaus aikštėje pagal Teodoro Rygerio projektą. Monumente poetas stovi ant pjedestalo, apsupto alegorinių figūrų, kurios simbolizuoja Tėvynę, Mokslą, Drąsą ir Poeziją. Figūros buvo išlietos Romoje. Monumentas atidengtas minint šimtąsias poeto gimimo metines dalyvaujant A. Mickevičiaus vaikams. 1940 m. Vokietijos okupacijos metu paminklas nugriautas, atstatytas 1955 m.
Nors Adomas Mickevičius niekada nesilankė Rusijai priklausiusioje Lenkijos dalyje, jis yra laikomas vienu žymiausių lenkų romantizmo poetu. A. Mickevičiaus gyvenimas, veikla ir kūryba glaudžiai susiję su Lietuva: 1815–19 m. jis studijavo Vilniaus universitete (Gamtos ir matematikos, vėliau Literatūros ir laisvųjų menų fakultete). Didelę įtaką jam darė J. Lelewelio istorijos paskaitos, ypač apie Lietuvos praeitį. 1817 m. su kitais įkūrė nelegalią studentų filomatų draugiją. 1819–23 m. apskrities mokykloje Kaune dėstė literatūrą, lotynų kalbą, antikinę istoriją, poetiką, retoriką, gramatiką ir politinę ekonomiką. 1822 m. įgijo filosofijos magistro laipsnį. Rusijos valdžiai susekus filomatus suimtas ir 1823–24 m. kalintas kalėjimu paverstame Vilniaus bazilijonų vienuolyne, po to ištremtas į Rusiją.
A. Mickevičiaus kūryba skatino lietuvių tautinį judėjimą, tautinės savimonės ugdymą. V. Kudirkos Tautiškos giesmės pradžia yra poemos Ponas Tadas pradžios parafrazė. A. Mickevičiaus poezijos buvo veikiami Lietuvos tautinio atgimimo pradininkai A. Baranauskas, J. Basanavičius, S. Matulaitis, M. Biržiška, P. Vileišis. Pats A. Mickevičius laikė save bendros Lietuvos bei Lenkijos valstybės piliečiu, vadino Lietuvą savo tėvyne.
A. Mickevičiaus palaikai 1890 m. pervežti iš Paryžiaus ir palaidoti Vavelio katedroje.
Šostakovski Juzef, https://www.vle.lt/straipsnis/adomas-mickevicius/
https://web.archive.org/web/20080308031812/http://www.krakow.pl/en/miasto/abc/?id=18.html
