Vokiečių ordinas XIII–XIV a. užkariautose prūsų ir kitų baltų žemėse kūrė administraciją, bei derino sienas su gretimomis šalimis. Tai skatino delimitacinius procesus visame Baltijos regione. 1358 m. pirmą kartą buvo nustatytos LDK ir Mazovijos sienos, kai kur panaudoti ir dirbtiniai ženklai. Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Vytautui valdant formavosi linijinių sienų samprata. LDK ir Vokiečių ordino siena ne kartą tikslinta ir atnaujinta XV a. antroje pusėje ir XVI a. Jos lokalizacija iš esmės nesikeitė. XVI a. atsirado valstybių sienų specifiniai ženklai. Vienas jų išlikęs iki šiol.
Beveik prieš 500 metų delimituojant Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sieną su Prūsija kilo ginčas dėl valstybės sienos ruožo tarp Elko ir Grajevo miestų. Ginčas užsitęsė iki 1545 metų, kol galiausiai Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas nusileido, ir valstybės siena buvo pastūmėta į pietryčius Prūsijos naudai. Ant naujai suformuotos valstybės sienos linijos nuspręsta pastatyti valstybės sienos ženklą. Vieta prie Elko upės pasirinkta neatsitiktinai – čia kirtosi pagrindiniai prekybiniai keliai, beje, kai kurių istorinių šaltinių teigimu, XVI šimtmetyje čia ribojosi jotvingių ir mozūrų žemės. 1545 metų rugpjūčio mėnesį buvo pastatytas valstybės sienos ženklas, kuris pavadintas arčiausiai esančios gyvenvietės, esančios kitoje Elko upės pusėje vardu – Prostken (lenkiškai Prostki).
Ant ženklo iš Lietuvos (rytų) pusės juodo marmuro plokštėse buvo išgraviruoti Lietuvos ir Prūsijos herbai bei užrašas lotynų kalba:
„Kai Žygimantas Augustas, Jogailaičių karalius, valdė savo tėvo valstybę, o kunigaikštis Albrechtas taikoje valdė Prūsijos žemes, 1545 metų rugpjūčio mėnesį buvo pastatytas sienos stulpas, kad būtų pažymėtos ribos tarp dviejų valdovų žemių”.
Paskutinė sienos apžiūra ir šio ženklo remontas buvo atlikti Vokietijos ir Rusijos 1904–1907 metais. Vienintelis reikšmingesnis pakeitimas šio remonto metu – ant ženklo neliko anksčiau jį puošusios juodo marmuro plokštės, kurią 1907 metais prūsai demontavo ir išvežė į Prūsijos muziejų Karaliaučiuje. Jos vietoje buvo pritvirtinta kopija iš smiltainio, ant kurios smulkiu šriftu vyčio ženklo apačioje minimas plokščių pakeitimas.
Važiuodami Augustavo–Grajevo–Elko keliu, pervažiavę tiltą per Elko upę priešingame krante nuo Prostki gyvenvietės pamatysite kvadrato formos koplytstulpį, iš viršaus uždengtą raudonų čerpių stogeliu.
Čelkis Tomas, https://www.vle.lt/straipsnis/sienu-matavimas-ir-zymejimas
Kumetaitis Zenonas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sienų patriarchas užribyje, www.alkas.lt