Lietuvos metrika ir kiti dokumentai senųjų aktų archyve Maskvoje

Metai: XIV-XVIII a.
Kategorija: Dokumentai

Rusijos valstybiniame senųjų aktų archyve saugoma daugiau kaip 5000 svarbių dokumentų (originalų, jų kopijų, išrašų), susijusių su Lietuvos istorija. Tai Lietuvos metrika, Rusijos santykių su Abiejų Tautų Respublikos dokumentai (1431–1770; Andrusovo paliaubųDeulino paliaubų, 1686 Amžinosios taikos ir kitos sutartys, karalaičio Vladislovo Zigmantaičio išrinkimo Rusijos caru dokumentai, 1572–1719 Abiejų Tautų Respublikos valdovų, didikų susirašinėjimas su Rusijos carais ir bojarinais, Lietuvos ir Lenkijos pasiuntinybių Rusijoje, Rusijos pasiuntinybių Lietuvoje ir Lenkijoje dokumentai), Lietuvos ir Lenkijos dokumentai (įvairios sutartys, tarp jų – 1431 Jogailos ir Švitrigailos paliaubų sutartis ir 1561 Livonijos pasidavimo Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei sutartis, 1632–1717 Seimo konstitucijos ir žurnalai, 16–17 amžiaus Abiejų Tautų Respublikos valdovų manifestai, universalai, privilegijos, laiškai, Šiaurės karo laikotarpio ir Stanislovo Leščinskio dokumentai, to laikotarpio publicistika, Ketverių metų seimo veiklos ir 1794 sukilimo dokumentai), Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės reikalų prikazo (1650–1667; dokumentai apie perėjusius į Rusijos pusę ir pabėgusius į Lietuvą bajorus, caro įsakai, Smolensko žemės dokumentai), Lietuvos kalinių reikalų prikazo, Lietuvos metrikos leidybos grupės, jėzuitų ordino nekilnojamojo turto ir kitų su Lietuva susijusių fondų dokumentai.

 

Lietuvos Metrika – Lietuvos didžiojo kunigaikščio kanceliarijos archyvo dokumentai (14 a. vidurys–18 a. pabaiga). Dauguma dokumentų – gaunamų ir išduodamų (siunčiamų) raštų aktavimo įrašų knygos. Seniausi įrašai – iš 1367, vėliausi – iš 18 a. pabaigos. Įrašus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kanceliarine slavų (senųjų baltarusių, arba gudų), lotynų, lenkų kalbomis darė rašovai (dijokai), tikrino ir vizavo jų viršininkai raštininkai.

Lietuvos Metrika buvo suskirstyta į 12 skyrių, juose yra sričių ir miestų privilegijos, mokesčių ir prievolių, kariuomenės sąrašai, didžiųjų kunigaikščių dovanojimai, pareigybių paskyrimai, LDK sienų ir jos administracinių teritorinių vienetų ribų aprašymai, teismų knygos, Seimo ir konfederacijų nutarimai, instrukcijos, pasiuntinybių medžiaga, pilių, seniūnijų, dvarų, valsčių, apskričių, ekonomijų inventoriai ir kt. Be šių įrašų, yra šiek tiek dokumentų originalų, keliolika genealoginių lentelių, žemėlapių ir planų.

Iki 16 a. pradžios archyvas buvo laikomas Trakų pilyje iždininko, vėliau Vilniaus Žemutinėje pilyje kanclerio žinioje. 1607 Seimo nutarimu perrašytos knygos, reikalingos kasdieniam vartojimui, buvo sutikrintos ir po 1636 perkeltos į atskirą namą Vilniuje. 1795 Lietuvą prijungus prie Rusijos Lietuvos Metrika buvo išvežta į Sankt Peterburgą ir laikoma Senato rūmuose. Sankt Peterburge Metrikos knygos galutinai buvo inventorizuotos 1836–37 Teisingumo ministerijos specialiosios komisijos (joje dirbo ir istorikas S. Daukantas). 1887 Lietuvos Metrika buvo pervežta į Maskvą, iki 1925 buvo Teisingumo ministerijos archyve, vėliau laikyta SSRS, nuo 1991 laikoma Rusijos Centriniame valstybiniame senųjų aktų archyve (išliko 622 knygos). 1983 duomenimis, iš viso išliko 665 knygos. Jų mikrofilmai saugomi Lietuvos valstybės istorijos archyve.

Smilgevičius Vytautas, https://www.vle.lt/straipsnis/rusijos-valstybinis-senuju-aktu-archyvas

Baliulis Algirdas, Gudavičius Edvardas, https://www.vle.lt/straipsnis/lietuvos-metrika