Kengyro sukilimas – 1954 05 16–06 26 vykę politinių kalinių pasipriešinimo Kengyro lagerio administracijai veiksmai. Kengyro lageryje buvo apie 5500 politinių kalinių, iš jų apie 3000 ukrainiečių ir apie 700 lietuvių. Sukilimas prasidėjo dėl nuolatinio kalinių žeminimo, smurto ir šaudymų. Sukilę kaliniai iš lagerio teritorijos išvarė prižiūrėtojus, sudarė už tvarką atsakingas grupes, lagerio apsaugos būrius, administraciją. Įvedė griežtą drausmę, budėjo pamainomis. Buvo pasidarę radijo siųstuvą, ginklų, gamino elektros energiją. Veikė tautiniai kalinių komitetai. Tarp sukilimo tarybos narių buvo lietuvis teisininkas Juozas Kondrotas. Lietuvis Pranas Paulauskas leido rankraštinį laikraštį Vytis. Protestuota dėl prižiūrėtojų žiaurumo, parengti ekonominio ir politinio pobūdžio reikalavimai, tarp jų: sušvelninti režimą, pagerinti gyvenimo sąlygas, peržiūrėti bylas, paleisti nepilnamečius. Tautiniu pagrindu įkurtas Lietuvių pogrindžio komitetas. Visi šio komiteto nariai dalyvavo sukilime ir vykdė konspiracinio centro pavestas užduotis: ėjo sargybą, vykdė žvalgybines funkcijas, dalijo maistą, rūpinosi bendra tvarka lagerio teritorijoje.
1954 06 26 iš Karagandos atvykusi NKVD kariuomenė sukilimą nuslopino tankais. Manoma, kad žuvo apie 40 kalinių (sukilimo dalyvio Prano Sabonaičio nuomone, apie 200; A. Solženicyno duomenimis, žuvo ir sužeista daugiau kaip 700 žmonių). Žuvo ir šeši lietuviai: Stasys Daraškevičius, Balys Leipus, Vytautas Markevičius, Kazys Rindeika, Povilas Seikalis, Kazimieras Šiugždinis.
Kengyro ir kiti kalinių sukilimai spartino stalininės GULAG sistemos griūtį: 1954 07 10 paskelbta, kad naikinama ypatingųjų lagerių sistema (sušvelnintos kalinimo sąlygos), pradėta masiškai peržiūrėti politinių kalinių bylas, didžioji dalis politinių kalinių paleista iš lagerių, kitiems sutrumpintas bausmės laikas.
2019 m. Kazachijoje, netoli Kengyro esančioje Žezkazgano (kaz. Жезқазғaн/Zhezqazghan) gyvenvietėje, minint 65‑ąsias Kengyro sukilimo metines, atidengtas memorialinis paminklas. Monumentą Kengyro sukilėliams lietuviams sudaro keletas elementų, kurių dalis – autentiškos išlikusių vartų, vedusių į lagerio teritoriją, kolonos. Viena jų nuvirtusi, o jos vietą užėmęs Vyčio kryžius, simbolizuojantis nepalaužiamą lietuvių valią priešinantis represijoms. Monumento projekto autorius – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro darbuotojas, architektas Algis Vyšniūnas.
Zlatkus Bronius, https://www.vle.lt/straipsnis/kengyro-sukilimas/
https://www.lrt.lt/naujienos/kultura/12/1100367/kazachstane-iamzinti-kengyro-sukileliai-lietuviai
