Susijusios asmenybės: Švitrigaila, Vytautas, Jonušas Tiškevičius, Barbora Tiškevičaitė
Susiję laikotarpiai: 15 a., 16 a., 17 a., 18 a., 19 a.
Reikšmė Lietuvai: Miestas įkurtas LDK laikais, susijęs su LDK didikų giminėmis Tiškevičiais ir Radvilomis.
Berdyčivas (Бердичів, Berdychiv) – miestas Ukrainos Žitomyro srityje. Miestas susikūrė LDK valdymo laikotarpiu. Viena iš Berdyčivo įkūrimo versijų teigia, kad miestą 1430 m. įsteigė Švitrigaila. Kita, kad 1430 m. Vytautas vietovę paskyrė Zvenigorsko vietininkui Kalenikui Miškovičiui (artimam Švitrigailai bajorui). K. Miškovičiaus sūnaus Tiškos visi penki įpėdiniai istorijos šaltiniuose jau vadinami Tiškevičiais. 1546 m. aktuose Berdyčivas minimas kaip Tiškevičių nuosavybė. Šios giminės atstovai tapo pagrindiniais Berdyčivo valdytojais. Prie Piato upės ant aukštos kalvos jie pasistatydino pilį su gynybiniais įtvirtinimais.
1569 m. po Liublino unijos Berdyčivas prijungtas prie Lenkijos. 1593 Berdyčivas gavo miesto teises.
1634–1866 Berdyčive veikė basųjų karmelitų vienuolynas. Žitomiro seniūnas ir Kijevo vaivada Jonušas Tiškevičius bažnyčią ir karmelitų vienuolyną fundavo kaip votą – padėkos ženklą Dievui, už laimingą sugrįžimą iš turkų nelaisvės (1626 -1627). 1630 m. Tiškevičius Liublino tribunole paskelbė, kad savo pilį atiduoda basųjų karmelitų bažnyčiai ir vienuolynui. 1634 m. buvo pradėtos bažnyčios statybos, pakviesti basųjų karmelitų vienuoliai. Karmelitų vienuolynas tapo ir garsiu kultūriniu centru. Vienuoliai įsteigė mokyklą, sukaupė skaitlingą biblioteką, įsteigė spaustuvę. Pastatytai Nekalto Švč. Mergelės Marijos prasidėjimo bažnyčiai Jonušas paaukojo savo namuose turėtą, ant kipariso medžio lentų tapytą Marijos Snieginės atvaizdą, kuris netrukus ėmė garsėti stebuklingomis galiomis. Paveikslas ilgainiui pradėtas vadinti Berdyčivo Švč. Mergelės paveikslu, o Berdyčivas – Ukrainos Čenstachava. XVII a. miestas išgarsėjo būtent dėl karmelitų vienuolyne saugoto stebuklais garsėjančio Marijos paveikslo (karūnuotas 1756 m. popiežiaus Benedikto XVI, XIX a. paveikslo karūnos buvo pavogtos, todėl 1857 m. paveikslas buvo karūnuotas dar kartą). Karmelitų vienuolynas tapo garsia piligrimystės vieta – didžiausias Švč. Mergelės Marijos sanktuariumas Ukrainoje. Paveikslas pradingo II pasaulinio karo metais, dabar bažnyčioje pakabinta stebuklingojo paveikslo kopija.
1649 m. Jonušui Tiškevičiui mirus, ėmė ryškėti šeimos atstovų pretenzijos į karmelitams atitekusį Tiškevičių turtą. Jie norėjo nuolat čia siautėjančių kazokų rankomis susigrąžinti pilį. 1684 m. vienuolynas buvo apiplėštas ir vienuoliai išvaryti. Basieji karmelitai išsikėlė (Marijos atvaizdą išsivežė į Lvivą) ir pradėjo ilgai trukusį teismo procesą. 1717 m. karmelitai grįžo į kazokų nusiaubtą miestą ir pradėjo vienuolyno remontą. 1739 -43 m. pastatyta nauja bažnyčia ir atnaujinti vienuolynas bei jo įtvirtinimai (pagal architekto J. de Witto projektą). Įtvirtintas vienuolynas apsuptas galingu pylimu, į jį patenkama per pakeliamą tiltą, vienuolyną supa gynybinės sienos su bastionais ir 60 patrankų. Taigi, vienuolynas buvo tikra tvirtovė.
Nuo 1721 m. miestas tapo Radvilų nuosavybe. XVIII a. Berdyčivas tapo svarbiu prekybiniu centru. XVIII a. mieste gyveno didelė žydų bendruomenė, o XIX a. Berdyčivas tapo chasidizmo centru Voluinėje.
Nuo 1793 m. miestas priklausė Rusijai. 1864 m. rusų valdžios vienuolynas ir bažnyčia buvo uždaryti, jų pastatuose veikė ateizmo muziejus, kino teatras ir kt.
Nuo 1922 m. Berdyčivas priklauso Ukrainai.
Berdyčive taip pat yra 1759 m. Šv. Barboros bažnyčia, funduota Barboros Tiškevičaitės (1826 m. perstatyta) ir vėlyvojo klasicizmo stiliaus Radvilų rūmai, pastatyti 1820-30 metais.
Vitkauskaitė, Dalia, Lietuvos paveldo Ukrainoje inventorinis sąrašas, 2008
