Susijusios asmenybės: Vytautas Didysis, Dmitrijus Kaributas, Mykolas Kaributas Višnioveckis, Mykolas Servacijus Višnioveckis
Susiję laikotarpiai: 14 a., 15 a., 16 a., 17 a., 18 a.
Reikšmė Lietuvai: LDK Gediminaičių kilmės kunigaikščių Višnioveckių giminės tėvonija, išlikę jų funduoti pastatai.
Vyšnivecis (Вишнівець/Vyshnivets’) – Gediminaičių kilmės kunigaikščių Višnioveckių giminės tėvonija, privatus miestas. Višnioveckiai, 16–18 a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės, Abiejų Tautų Respublikos kunigaikščių, karalių giminė. Kilusi iš Kairiakrantės Ukrainos. Iš pradžių stačiatikiai, vėliau perėjo į katalikybę. Giminės pradininkas – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir jo antrosios žmonos Julijonos sūnus Kaributas (pakrikštytas Dmitrijumi) todėl Višnioveckiai vartojo ir pavardę Kaributai Višnioveckiai.
Vietovė žinoma nuo 1395 m., kuomet Vyšnivecio miestelį Vytautas davė valdyti Dmitrijui Kaributui. Jis čia pastatė pilį. XVI a. pradžioje čia gyvenusi Kaributaičių giminė pavardę pasirinko pagal miestelio pavadinimą – pasivadino Višnioveckiais. Tokiu būdu vietovė tapo magnatų Višnioveckių giminės tėvonija. Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei Vyšnivecis priklausė iki Liublino unijos.
Abiejų Tautų Respublikoje vienas iš Višnioveckių buvo išrinktas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu – 1640 m. Vyšnivecije gimęs Mykolas Kaributas Višnioveckis (valdė 1669–73 m.).
XVIII a. 3-4 deš. Vilniaus vaivada ir LDK didysis etmonas Mykolas Servacijus Višnioveckis atnaujino pilies statinius ir padidino rezidenciją. Jo pastatydinti rūmai – puikus vėlyvojo baroko rezidencinės architektūros pavyzdys. Pats savininkas dalyvavo projektuojant pastatą. Anot amžininko jėzuito Pauliaus Gižickio, Vilniaus vaivada architektūros išmoko užsienio kraštuose. Rūmai pastatyti pagal prancūzų architekto Žako Daprė Blanžėjaus (Jacques Dapres Blangey) projektą. Mykolas Servacijus Višnioveckis buvo paskutinis giminės atstovas, todėl šiam mirus (1744 m., Merkinėje), miestas vedybų keliu atiteko Lenkijos didikams Mniškoms. Pastarieji barokinę rezidenciją padidino ir naujai įrengė. XIX a. dvaro šeimininkai kelis kartus keitėsi, vienu metu priklausė Pliateriams.
Višnioveckiai ir vėlesni šeimininkai šiuose rūmuose turėjo ypatingai garsią paveikslų galeriją, kurioje buvo daug Lenkijos ir Lietuvos karalių, kunigaikščių ir magnatų portretų. Tačiau kolekcija XIX a. buvo išvežta ir išparduota. Nemažai darbų iš šios molbertinės tapybos kolekcijos pakliuvo į Vienos, Varšuvos, Krokuvos, Maskvos muziejus. Višnioveckių pilies židiniai dabar puošia Vavelio karališkosios pilies interjerus. Nepriklausomoje Ukrainoje rezidencija restauruota, dabar joje veikia draustinio “Tarnopilio pilys” filialas. Ansamblį sudaro rezidentiniai pasagos plano rūmai su dviem fligeliais, dveji vartai ir XVIII a. įveistas parkas. Anksčiau rūmuose buvo įrengta ir koplyčia bei teatras.
Dvare lankėsi daug garsių istorinių asmenybių – 1781 m. čia susitiko karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis su Rusijos didžiuoju kunigaikščiu, būsimu caru Pavlu, čia viešėjo rašytojas Onore de Balzakas. Rūmų ansamblis nukentėjo per abu pasaulinius karus. Tarpukaryje rūmus išpirko ir visuomeniniais tikslais naudojo vietinis lenkų seimelis
Rūmų papėdėje stovi mažutė Viešpaties Žengimo į dangų cerkvė, kurioje palaidoti Višnioveckiai stačiatikiai.
Vitkauskaitė, Dalia, Lietuvos paveldo Ukrainoje inventorinis sąrašas, 2008
Paliušytė, Aistė, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė ir Irena Vaišvilaitė, Vilnius, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012
