Kremenecis

Susijusios asmenybės: Gediminas, Vytautas, Švitrigaila, Bona Sforca, Žygimantas Senasis, Joachimas Lelevelis

Susiję laikotarpiai: 14 a., 15 a., 16 a., 17 a., 18 a., 19 a.

Reikšmė Lietuvai: Vytauto statytos ir Bonos Sforcos rekonstruotos mūrinės pilies liekanos, miesto ryšiai su Vilniaus Universitetu.

Kremenecis (Кременець, Kremenets’) – Voluinės miestas, įsikūręs Karpatų kalnų apsuptoje lygumoje prie Ikvos upės. Viduramžiais Kremenecis buvo laikomas didžiausiu Voluinės miestu. Vienas kalnų, vadinamas Bonos vardu, su pilies griuvėsiais yra iškilęs tiesiai virš miesto. Šią Kijevo Rusios valdytą vietovę 1320 m. užkariavo Gediminas, buvo pastatyta medinė pilis. Dėl miesto kovojo Lenkija su Lietuva. 1418 m. Kremenecą užėmė Vytautas, kuris čia pastatydino naują mūrinę pilį, kuri išgarsėjo savo fortifikacija, patrankų ir kitų tais laikais modernių ginklų gausa. Šioje pilyje už sąmokslą prieš Vytautą buvo įkalintas Švitrigaila.

XVI a. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo žmona Bona Sforca rekonstravo tvirtovę renesanso dvasia. Tvirtovė turėjo aukštas sienas, 3 bokštus, kareivines, parako saugojimo pastatus, buvo aprūpinta patrankomis. Bona taip pat pastatydino Kremenecio špitolę, tiltą, vartus. Pilies kalnas iki šiol vadinamas Bona. 1533 m. rūmus ir miestą Žygimantas Senasis padovanojo savo nesantuokiniam sūnui, Vilniaus vyskupui Jonui, kuris fundavo Kremenecio varpinę. 1564 m. Žygimantas Augustas suteikė privilegijų miesto žydų bendruomenei.

XVII a. viduryje Kremenecio pilį sugriovė kazokai ir nuo to laiko ji neatstatyta. Dabar išlikę dviejų bokštų, gynybinių sienų , gyvenamojo pastato griuvėsiai.

Beveik visi išlikę senieji Kremenecio sakraliniai pastatai iškilo po Liublino unijos, kai miestas jau priklausė Lenkijos Karalystei. Apie 1631 m. kunigaikščiai Vyšnioveckiai ir Zbaražskiai fundavo mūrinę pranciškonų bažnyčią ir vienuolyną. Įdomu tai, kad šis vienuolynas finansiškai rėmė Vilniaus universitetą.

XVII a. mieste įsikūrė jėzuitai, įsteigė čia kolegiją. Jėzuitų Šv. Ignaco Lojolos ir Šv. Stanislovo Kostkos bažnyčia pastatyta 1731-1746 m. pagal jėzuitų architekto Pauliaus Gižickio projektą. Ją fundavo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Abiejų Tautų Respublikos kunigaikščiai Višnioveckiai. Jėzuitų kolegija palaikė itin glaudžius ryšius su Vilniaus universitetu – XIX a. ji buvo reformuota į gimnaziją, pavaldžią Vilniaus universitetui. Taip pat joje dirbo ir politikas, istorikas, knygotyrininkas, numizmatas, Vilniaus Universiteto dėstytojas Joachimas Lelevelis (1786 –1861), palaidotas Vilniuje.

Vitkauskaitė, Dalia, Lietuvos paveldo Ukrainoje inventorinis sąrašas, 2008

Račiūnaitė, Tojana, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė ir Irena Vaišvilaitė, Vilnius, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012