Susijusios asmenybės: Konstantinas Ostrogiškis
Susiję laikotarpiai: 14 a.,16 a.
Reikšmė Lietuvai: LDK bajorų ir kunigaikščių Ostrogiškių statytas paminklas.
Svarbiausias Ostrogo paminklas – kunigaikščių Ostrogiškių pilis. Tai fortifikacinės, rezidencinės, sakralinės architektūros kompleksas – paminklas. Kunigaikštis Danielius 1341 m. čia pastatė mūrinę gynybinę pilį. Netaisyklingo plano pilis pastatyta maždaug 0,7 ha plote prie Garbarkos upelio, kurio vanduo buvo naudojamas pilies fosoms užpildyti. Pilis daug kartų buvo perstatyta. Po Konstantino Ostrogiškio inicijuoto perstatymo pilis įgijo vėlyvojo renesanso bruožų. XIX a. viduryje pilies teritorijoje Jablonovskiai pasistatė rūmus.
Pilies ansamblį sudaro keli išlikę pagrindiniai statiniai – pilies teritoriją supanti siena (statyta apie XV a. vidurį), joje esantys bokštai – Mūro, Naujasis (Apvalusis), Lucko bokštas-vartai ir Totorių bokštas-vartai ir Viešpaties Apsireiškimo cerkvė.
Seniausias pilies statinys yra Mūro bokštas, statytas dar XIV a. pabaigoje. Tai kvadratinio plano bokštas donžonas, jame buvo saugomos maisto atsargos, iškastas šulinys. Viršutinė bokšto dalis XIX a. pabaigoje – XX a. buvo perstatyta., tuomet pilis buvo pritaikyta muziejui ir bibliotekai. Mūro bokšte dabar veikia muziejus.
Naujasis arba Apvalusis bokštas yra statytas šiek tiek vėliau nei Mūro, jo viršutinė dalis permūryta XVI a. – užstatytas renesansinis atikas.
Lucko vartai-bokštas-barbakanas stovi ant kelio vedusio į Lucką. Bokštas pastatytas XV a. pabaigoje arba XVI a. pradžioje. Dabar jame veikia senųjų spaudinių muziejus.
Totorių bokštas-vartai pastatytas panašiu laiku kaip ir Lucko bokštas, pavadintas taip dėl kaimynystės su totorių priemiesčiu. Bokštas saugojo miestą nuo kelio į Voluinės Novgorodą pusės.
Pilies Viešpaties Apsireiškimo cerkvė (1521) buvo sudedamąja pilies gynybinės sistemos dalimi. Šventykla yra priskirtina specifinei LDK gynybinių gotikinių cerkvių grupei, kuriai būdingas bizantiškosios ir lotyniškosios sakralinės architektūros tradicijos derinimas bei apjungimas. Išlikusiose seniausiose cerkvės dalyse galime matyti akivaizdžius gynybinės architektūros elementus – šaudymo angas. Mūrinę cerkvę XVI a. pr. pastatė Konstantinas Ostrogiškis. Po vienu iš šiaurinės sienos langų išlikusi statybos data – 1521 m. Chmelnickio sukilimo metu (1648 m.) pilis, cerkvė ir jos rūsiuose buvę kunigaikščių Ostrogiškių palaidojimai buvo apnaikinti. Nuo XVII a. vidurio apie 200 metų cerkvė ir pilis nebuvo naudojama, apgriuvo. Rusų valdžia 1886-1891 m. cerkvę atstatė (perstatė) neobizantiniu stiliumi, pridėjo penkis kupolus (tipiškais ankstyvajai Kijevo Rusios sakralinei architektūrai). Perstatymo metu buvo sunaikinta didesnioji istorinės ir meninės vertės dalis – sunaikintas regionui būdingos stačiatikiškos gotikos savitumas, išliko tik senosios cerkvės planas, dalinai tūris, šiaurinė siena su kontraforsais ir šaudymo angomis.
Vitkauskaitė, Dalia, Lietuvos paveldo Ukrainoje inventorinis sąrašas, 2008
Paliušytė, Aistė, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė ir Irena Vaišvilaitė, Vilnius, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012
.jpg){kind=link}