Susijusios asmenybės: Liubartas, Teodoras Ostrogiškis, Aleksandras Patrikaitis, Bogušas Koreckis
Susiję laikotarpiai: 14 a., 15 a., 16 a., 17 a., 18 a., 19 a.
Reikšmė Lietuvai: Vietovė susijusi su Gediminaičiais, išlikę LDK didikų funduotų pastatų
Korecis (Корець, Korets’) – miestas buvusioje Voluinės vaivadijoje, pirmą kartą minimas 1150 m. Su Lietuvos Didžiąja Kunigaikštyste susijusi ankstyvoji vietovės istorija. 1340 m. Korecis atiteko naujam Voluinės šeimininkui Gedimino sūnui Liubartui. 1386 m. Jogaila Korecį padovanojo Teodorui Ostrogiškiui. Apie 1407 m. Vytautas vietovę paskyrė Narimanto Gediminaičio anūkui Aleksandrui Patrikaičiui, kuris davė pradžią kunigaikščių Koreckių giminei. Vėliau miestas atiteko Zaslavskiams, Sanguškoms, Čartoriskiams.
Pirmoji medinė Korecio pilis suręsta dar XIV a. antroje pusėje, Liubarto laikais. 1550 m. Bogušas Koreckis pastatė bastioninę pilį. Pilį nuo sausumos skyrė gilus griovys užpildytas Korčyko upės vandeniu. Į pilį buvo patenkama galingu tiltu. XVII-XVIII a. pilis esmingai perstatyta. Paskutinį kartą ją perstatė Čartoriskiai XVIII a. aštuntame dešimtmetyje. Pilis buvo perstatyta į barokinę rezidenciją. Išliko keturių arkų tiltas jungęs pilį ir rūmus su miesteliu – vienas seniausių tiltų Ukrainoje.
Korecyje taip pat yra Koreckių funduotas pranciškonų vienuolynas ir Šv. Trejybės bažnyčia (1620), Šv. Antano bažnyčia, Čartoriskių funduota Šv. Mikalojaus cerkvė (1834) – Čartoriskiai specialiai pastatė naują cerkvę, kad katalikų parapijinė būtų palikta tikintiesiems.
Vitkauskaitė, Dalia, Lietuvos paveldo Ukrainoje inventorinis sąrašas, 2008
Paliušytė, Aistė, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė ir Irena Vaišvilaitė, Vilnius, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012
