Susijusios asmenybės: Liubartas, Vytautas Didysis, Švitrigaila
Susiję laikotarpiai: 14 a., 15 a.
Reikšmė Lietuvai: Viena svarbiausių Vytauto Didžiojo pilių LDK
Su Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija Lucke labiausiai susijusi Aukštutinė pilis, pastatyta prie Styro upės vingio. Pradžioje čia buvo medinė pilis, XIV a. viduryje ji priklausė Liubartui, vėliau tapo Vytauto ir Švitrigailos rezidencija. Aukštutinę Lucko pilį baigė mūryti Vytautas. Didysis kunigaikštis turėjo penkias rezidencines pilis: Trakuose, Vilniuje, Kaune, Gardine ir Lucke. 1429 m. sausio mėnesį pilyje įvyko vadinamasis Lucko suvažiavimas, kuriame buvo pirmą kartą oficialiai iškeltas Vytauto karūnavimo klausimas. Šiame suvažiavime dalyvavo Lenkijos karalius Jogaila, Šventosios Romos imperatorius Zigmantas Liuksemburgietis, Maskvos, Tverės, Popiežiaus, Bizantijos imperatoriaus ir kitų regiono valstybių valdovai ir jų pasiuntiniai.
Pilis aptvarinio tipo, pastatyta netaisyklingo trikampio plano pritaikant prie kalvos aikštelės. Pilis turi tris bokštus: Vartų arba Liubarto, Styriaus arba Švitrigailos ir trečiasis Vyskupo. Į pilies vidų buvo patenkama pakeliamu tiltu per galingą vartų – Liubarto bokštą. Pradžioje jo būta 3 aukštų, XVI a. 5, o XVII a. pristatytas renesansinis atikas. Panašiai perstatyti ir kiti du bokštai. Kieme buvo kunigaikščio rezidencija (neišlikusi) ir Šv. Jono Evangelisto soboras (pastatytas XII a., iki mūsų laikų neišlikęs, tik pamatinės dalys). Nuo 1789 m. kunigaikščio rezidencijos vietoje stovi taip vadinamas bajorų namas. XIX a. pr. šiaurinėje pilies dalyje pastatyti klasicistiniai vyskupų rūmai. Pilis restauruota XX a. antroje pusėje. Pilyje dabar veikia muziejus bei paveikslų galerija su kūriniais iš Radvilų Olykos dailės kolekcijos. Galerijoje gausu LDK didikų portretų.
Vitkauskaitė, Dalia, Lietuvos paveldo Ukrainoje inventorinis sąrašas, 2008
Klajumienė, Dalia, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė ir Irena Vaišvilaitė, Vilnius, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012
