Susijusios asmenybės: Gediminas, Liubartas, Jogaila, Vytautas Didysis, Švitrigaila, Albertas Stanislovas Radvila, Karolis Stanislovas Radvila II
Susiję laikotarpiai: 14 a., 15 a., 16 a., 17 a., 18 a.
Reikšmė Lietuvai: Svarbus LDK centras su išlikusia Lietuvos didžiųjų kunigaikščių statyta pilimi, LDK didikų funduotais pastatais.
Voluinės srities miestas Luckas (Луцьк, Luts’k) pirmą kartą šaltiniuose minimas 1085 m. Lietuviškoji jo istorijos dalis prasideda Didžiojo kunigaikščio Gedimino laikais, kuomet Luckas buvo prijungtas prie LDK, o Lucko kunigaikščio sostas atiteko Gedimino jauniausiam sūnui Liubartui. Jis čia rezidavo ir pasistatė galingą pilį, tačiau dėl savo valdų ne kartą turėjo kovoti su Lenkija. Liubartas mirė apie 1385 m. ir buvo palaidotas pilyje buvusioje Jono Teologo cerkvėje – buvo priėmęs stačiatikišką krikštą ir Dimitro vardą. Deja, šventovė XVIII a. buvo visiškai sugriauta.
Po Liubarto mirties Jogaila Lucką perdavė Vytautui, kuris miestą pavertė svarbiu Lietuvos valstybės centru, rėmė bažnyčių statybą ir baigė mūryti Aukštutinę pilį.1429 m. Lucke įvyko garsusis Lucko suvažiavimas, kuriame pirmą kartą oficialiai buvo iškeltas Vytauto karūnavimo klausimas. Vytauto laikais labiausiai integruota į LDK Ukrainos žemė tapo Voluinė, o ją Vytautas ėmė laikyti tėvonijos dalimi. Voluinės kryžius tapo Vytauto antspaudo dalimi šalia Vilniaus, Trakų ir Smolensko ženklų. 1432 m. Jogaila Luckui suteikė Magdeburgo teisę. Nuolatinės Lietuvos ir Lenkijos kovos dėl Lucko vyko iki pat Liublino unijos 1569 m., kuomet miestas kartu su visa Voluinės vaivadija atiteko Karūnai – Lenkijos karalystei.
1648 m. miestas užimtas Bogdano Chmelnickio kazokų, 1706 m. Luckas sugriautas švedų, o po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Voluinė atiteko Rusijos Imperijai. Tarpukariu, 1918-1939 m. priklausė Lenkijai.
Šiandien LDK pėdsakus rasime ne tik Lucko pilyje, bet ir kai kuriuose miesto pastatuose, statytuose jau po Liublino unijos. Pavyzdžiui 1624 m. Lucke buvo pastatytas brigitiečių vienuolynas, kurį fundavo LDK valstybės veikėjas, publicistas, Vilniaus akademijoje mokęsis kunigaikštis Albertas Stanislovas Radvila. Jis buvo LDK vidaus ir užsienio politikos svarbiausias kuratorius.
Lucke stovintis Šv. Trejybės soboras pastatytas 1754 m. Yra versijų, kad pirmąją bernardinų vienuolyno bažnyčią fundavo dar Vytautas, o šią, statytą XVIII a. fundavo LDK didikas, ATR valstybės ir karinis veikėjas, Vilniaus vaivada Karolis Stanislovas Radvila II. 1867 m. šventovė atiduota stačiatikiams.
Dabartinėje Lucko katedroje – jėzuitų Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje (statyta 1610 m.) yra Dievo Motinos paveikslas, čia patekęs iš dominikonų bažnyčios, kurią fundavo dar Vytautas Didysis.
Vitkauskaitė, Dalia, Lietuvos paveldo Ukrainoje inventorinis sąrašas, 2008
Klajumienė, Dalia, Vadovas po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sudarytojos Aistė Paliušytė ir Irena Vaišvilaitė, Vilnius, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012
Blanuca Andrijus, et al. Ukraina: Lietuvos epocha, 1320-1569, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2010
https://www.vle.lt/straipsnis/albrechtas-albertas-stanislovas-radvila
