Paryžiaus priemiestyje Banjė (Bagneux), Cimetière parisien de Bagneux kapinėse palaidotas Lietuvoje, Marijampolėje, gimęs žymus prancūzų fotografas Izis. Kapas yra skyriuje division 55.
Izraelis Bidermanas (Izis, Izi) gimė 1911 m. sausio 17 d. Marijampolėje. Jis trečias iš keturių vaikų Iserio Bidermano šeimoje. Tėvas turėjo krautuvėlę, bankrutavo. Motina – namų šeimininkė. Baigęs pradžios mokyklą įstojo į gimnaziją, tačiau ją metė. Nuo trylikos metų pradėjo lankyti to meto garsiausio Marijampolėje žydo Movšės Buchalterio fotografijos dirbtuvę. 1927 m. Bidermanas keliaudamas su draugu fotografuoja Lietuvos miestus ir kaimus.
1930 m. išvyksta į Paryžių. Atvyksta neturėdamas dokumentų, tik su keliais frankais ir nemokėdamas prancūzų kalbos. 1933 m. jis pradėjo dirbti XIII Paryžiaus rajone Arnalio fotografijos portretų studijoje. Vėliau vedė Arnalo dukrą Nina Rabkina ir tapo studijos vadovu. 1934 m. jam gimė sūnus Manuelis. 1941 m. Vokiečių okupacijos metais slapstėsi Limuzene, Ambazallo miestelyje. 1944 m. sulaikytas vokiečių ir vėliau išlaisvintas partizanų įstojo į vidines Prancūzijos pajėgas, dalyvavo išvaduojant Limožą. Fotografuoja bendražygius rezistentus. Marijampolėje nacistai nužudė jo tėvus.
1946 m. Bidermanas antrą kartą vedė ir gavo Prancūzijos pilietybę. Vouille gatvėje atidarė fotografijos dirbtuvę. Galerijoje La Boétie surengė parodą „Paryžius Izio Bidermano akimis“. Galiausiai po to jis kaip kūrybinį vardą naudoja tik Izis.
Nuo 1949 m. du dešimtmečius fotografuodamas “Paris-Match”, Bidermanas susipažįsta su pačiais įžymiausiais Paryžiaus menininkais ir su kai kuriais iš jų, kaip su Marku Šagalu (Marc Chagall, 1887–1985), ir Žaku Preveru (Jacques Prévert, 1900–1977) artimai susibičiuliauja. Jis sukuria visą galeriją išraiškingų rašytojų ir dailininkų portretų: Marko Šagalo, Aleksanderio Kolderio (Alexander Calder, 1898–1976), Koletės (tikr. Sidonie Gabrielle Colette, 1873–1954), Lui Aragono (Louis Aragon, 1897–1982) ir jo žmonos Elsos Triolet (1896–1970), Alberto Kamiu (Albert Camus, 1913–1960), Polio Eliuaro (Paul Eluard, 1895–1952).
1950 m. Izis išleido fotografijų knygą „Svajonių Paryžius“ (Paris des rêves 1950) su garsių autorių tekstais. Įžangą knygai parašė žymus prancūzų rašytojas ir kino režisierius Žanas Kokto (Jean Cocteau, 1889–1963).
Po to sekė fotografijų albumai „Didžioji pavasario puota“ (Grand Bal du printemps 1951) ir „Londono žavesys“ (Charmes de Londres 1952), bendradarbiaujant su rašytoju Žaku Preveru.
1951 m. Bidermano darbai eksponuojami Moderniojo meno muziejuje (angl. Museum of Modern Art, MoMA) Niujorke parodoje „Penki prancūzų fotografai“ (angl. Five French Photographers) šalia Henri Cartier-Bressono (1908–2004), Robert Doisneau (1912–1994) ir Brassaï (1899–1984) fotografijų.
1953 m. fotografijų albumas „Žemiškasis rojus“ (Paradis terrestre) su Koletės tekstais. Kelis kartus buvo nuvykęs į Izraelį ir išleido fotografijų albumą Izraelis (1956), kuriam įvadą parašė André Malraux (1901–1976).
Izis po to išleidžia dar tris fotografijų albumus: „Izis cirkas“ (Le Cirque d’Izis 1965), „Chagallo pasaulis“ (Le Monde de Chagall 1969) ir „Poetų Paryžius“ (Paris des poètes 1967).
1980 m. gegužės 16 d. Bidermanas mirė Paryžiuje.
Henri Cartier-Bressonas įtvirtino „lemiamo momento“ principą fotografijoje. Izis kaip ir kiti tos pačios kartos fotografai seka šiuo principu šį savaip interpretuodami.
Izis savo susižavėjimą Paryžiaus gyvenimu įkūnija klajodamas po miestą ir stebėdamas kasdienybę, atskleisdamas šios poetišką magiją. Jo akiratyje gatvės prekeiviai ir prekeivės, bistro lankytojai, gatvėmis klajojantys cirko artistai, įsimylėjelių poros ir vaikai. Apie savo herojus Izis sako: „Žmonės, kuriuos fotografuoju atrodo svajingi arba žvelgia į tolį…“ dėmesys visada skiriamas ir pačiai aplinkai, net ir smulkioms detalėms.
Bidermanas iš Marijampolės prisideda prie Paryžiaus gyvenimo būdo legendos sukūrimo ir išpopuliarinimo savo ikonomis tapusiomis fotografijomis.
Prof. dr. Raminta Jurėnaitė
