Oskaras Milašius (Oscar Vladislas de Lubicz-Milosz, Oskaras Vladislovas Liubičius-Milašius) – prancūzų kalba rašęs rašytojas ir poetas, Lietuvos diplomatas. Gimė 1877 m. gegužės 28 d. Čerėjoje, Vitebsko srityje, dabartinėje Baltarusijoje. Kilęs iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bajorų. 1919 m. Oskaras Milašius buvo pakviestas dalyvauti svarbioje Paryžiaus taikos konferencijoje, Lietuvos delegacijoje. Aristokratiškų manierų džentelmenas, prancūziškai rašęs eiles, kaip tik tuo metu save identifikavo kaip lietuvį, mokėjo daug kalbų, šiek tiek išmoko lietuviškai ir konferencijose pristatinėjo Lietuvą – „nuostabią, lakią, paslaptingą, šlamančią šalį, (…) Gedimino ir Jogailos žemę“. Turėjo subtilų humoro jausmą, vadino save Don Kichotu, kovojančiu su lenkų slibinais ir pasaulio galiūnais. „Tai buvo perlas, kurį suradome Paryžiuje“, – atsiminimuose rašė signataras Petras Klimas vyresnysis. 1920–25 m. O. Milašius buvo oficialus Lietuvos atstovas Prancūzijoje, 1925–38 m. Lietuvos atstovybės Paryžiuje patarėjas. Prancūzijos literatūroje rašytojo kūryba užima svarbią vietą, jo talentą vertino ir Oskaras Vaildas. O. Milašius į prancūzų kalbą išvertė įvairios lietuvių tautosakos, ją populiarino. Rašytojas mirė 1939 kovo 2 d., prie Paryžiaus esančiame Fontenblo (Fontainebleau) mieste, kur ir yra palaidotas (“division B” sektorius).
https://www.vle.lt/straipsnis/oskaras-milasius/
Linas Maknavičius, „Prancūzijos lietuvių bendruomenė: istorija ir dabartis”, Versus aureus, Vilnius, 2009
