Herbačiauskas Juozapas Albinas – dviejų kalbų, dviejų kultūrų – Lietuvos ir Lenkijos – autorius, publicistas, literatūros kritikas. Vienas esė pradininkų lietuvių literatūroje. Gimė1876 10 20 Lankeliškiuose (Vilkaviškio apskr.), mirė 1944 12 03 Krokuvoje.
20 amžiaus pradžioje atsidūrė Krokuvoje, į kurią tada kultūrinių ryšių ir patirties ieškoti traukė Lietuvos meno ir mokslo elitas. Aršaus antikomunisto J. A. Herbačiausko pasaulėvaizdžio formavimuisi turėjo įtakos ne Rusijos komunistinėmis idėjomis persisėmęs socialistinis realizmas, bet Lenkijos karalių rezidencijų, Austrijos-Vengrijos imperijos liberaliausio miesto aplinka. 1901–06 m. Krokuvoje lankė paskaitas Jogailos universitete, 1911–24 m. jame dėstė lietuvių kalbą. 1904 m. Krokuvoje su A. Varnu įsteigė draugiją Rūta, į ją subūrė lenkų intelektualus ir čia studijuojančius lietuvių dailininkus, muzikus, literatus. 1907 m. parengė A. Baranauskui skirtą pirmą lietuvių literatūros almanachą Gabija. Bendravo su sąjūdžio Jaunoji Lenkija (Młoda Polska) atstovais, priklausė Krokuvos bohemai (sakė prakalbas kabarete Zielony Balonik). 1924–33 m. Vytauto Didžiojo universitete (iki 1930 Lietuvos universitetas) dėstė lenkų kalbą ir literatūrą. Bendradarbiavo žurnaluose Baras, Gaisai. Nusivylęs jo radikalių užmojų neįvertinusia Lietuvos visuomene ir valdžia 1933 m. išvyko į Lenkiją. Gyveno Varšuvoje, nuo 1943m. Krokuvoje.
Buvo 20 a. pirmos pusės vienas kultūrininkų, siekiančių lietuvių kūrybą atnaujinti pagal modernių reformų reikalavimus. Gyvenimo sąlygos neleido J. A. Herbačiauskui realizuotis kaip menininkui. Visą laiką gyveno skurdžiai. Po savęs J. A. Herbačiauskas paliko tik į lietuvių kalbą neišverstų lenkiškų kūrinių. Mirė Krokuvos slaugos ligoninėje.
Socializmo epochos metu J. A. Herbačiausko kapas buvo neprižiūrimas. Tačiau dabar, vietos lietuvių dėka, čia dega žvakelės vienam pirmųjų literatūros modernizmą suvokusiam kosmopolitui, labai mylėjusiam Lietuvą.
Karmalavičius Ramutis https://www.vle.lt/straipsnis/juozapas-albinas-herbaciauskas/
