Salaspilio mūšis, (arba Kirchholmo mūšis) – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Švedijos kariuomenių mūšis. Įvyko 1605 m. rugsėjo 27 d. ties Salaspiliu, į pietryčius nuo Rygos, per 1600–29 m. Abiejų Tautų Respublikos karą su Švedija (Lenkijos ir Lietuvos Valstybės–Švedijos karas). Lietuvos kariuomenei vadovavo Jonas Karolis Chodkevičius.
1587 m. tapdamas Lenkijos karaliumi ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, Zigmantas Vaza buvo pasižadėjęs Švedijos valdomą šiaurinę Estijos dalį (dabartinė Pietų Estija) prijungti prie Lietuvos ir Lenkijos bendrai valdomos Livonijos. Pažadą jis įvykdė 1600 m. Reaguodamas į šį sprendimą, Zigmanto Vazos dėdė, būsimasis Švedijos karalius Karolis IX (1604–1611 m.), 1600 m. įsiveržė į Livoniją ir grėsmingai artėjo prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos sienų. Pagrindinė karinė ir finansinė našta teko Lietuvai.
1605 m. rugpjūčio pabaigoje Karolis IX su didžiule 14 000 karių armija atplaukė į Livoniją. Pagrindinis švedų taikinys buvo svarbiausias Livonijos miestas ir uostas – Ryga, nes kam priklausė Ryga, tas valdė ir Livoniją. J. K. Chodkevičius Radviloms priklausančioje Biržų pilyje buvo dislokavęs savo karines pajėgas, iš čia su 3 000 surinktų karių jis patraukė Rygos link padėti apsuptiems miestiečiams. J. K. Chodkevičius pasiryžo visos švedų armijos neprileisti prie Rygos ir užstojo jai kelią ties Salaspiliu (vokiškai tuomet vadinamu Kirchholmu, kurio pavadinimas išliko iki 1917 m.). Jono Karolio Chodkevičiaus kariuomenę sudarė apie 3 500–3 800 karių: 1 300 pėstininkų, 2 500 kavaleristų ir 5 patrankos. Iš Lenkijos pusės dalyvavo tik 200 husarų, visi kiti buvo LDK daliniai. Iš Abiejų Tautų Respublikos valdovo Zigmanto Vazos negavęs paramos J. K. Chodkevičius kariuomenę išlaikė savo lėšomis (paaukojo beveik visus turtus).
Būdamas įsitikinęs savo kariuomenės pranašumu, Karolis IX norėjo siųsti prieš Lietuvos didįjį etmoną tik dalį savo kariuomenės, tačiau J. K. Chodkevičių pažįstantys jo karo generolai prikalbėjo nerizikuoti ir pulti su visomis jėgomis. Karolis IX, paklausęs jų patarimų, iš tiesų priėmė klaidingą sprendimą — nutraukė Rygos apgultį ir nutarė suduoti triuškinamą smūgį J. K. Chodkevičiui su visa savo 14 000 karių armija (11 000 pėstininkų, 3 000 raitelių bei 11 patrankų). Švedijos kariuomenėje, kuri laikyta stipriausia Europoje, buvo profesionalių samdinių – vokiečių, prancūzų, danų, škotų.
Prieš mūšį su visais kariais Jonas Karolis Chodkevičius išklausė mišių ir juos padrąsinęs ugninga kalba ryžosi laimėti ir išgelbėti Rygą arba žūti su visa savo kariuomene. Karvedys pasirinko strategiją išrikiuoti kariuomenę taip, kad priešui ji atrodytų mažesnė, nei iš tikrųjų. Tam kariuomenę suskirstė į tris flangus (kairįjį sparną, centrą ir dešinįjį sparną) ir užėmė tokią patogią poziciją tarp kalvų, kad švedai prisiartinę nepastebėjo kariuomenės ir, manydami, kad jis pabėgo, jau ruošėsi vytis, kai staiga aptiko stovyklą. Stovykla buvo įtvirtinta kelių juostų vežimų taboru, ją saugojo 400 lengvai ginkluotų kareivių. J. K. Chodkevičius karių rezervo neturėjo. Vietoj rezervo švedams apgauti pamiškėje buvo sustatęs kareivių iškamšas, o už kelių kilometrų buvo nusiųsti ar paslėpti keli būreliai, kurie mūšio metu turėjo pasirodyti, kad švedai juos palaikytų ateinančia parama.
Švedai buvo įvilioti į nepatogias pozicijas miškingose kalvose, jiems netikėtai J. K. Chodkevičius pirmasis puolė su nedideliu raitelių būriu. Patogioje lietuviams kautis pakalnėje jis smogė švedams visomis pajėgomis ir juos sumušė. Per maždaug 4 valandas žuvo apie 9000 Karolio IX rinktinių karių, daug vadų. Paimta 60 vėliavų, 20 patrankų, kitų trofėjų. Pats Karolis IX vos spėjo pasprukti su laivu Baltijos jūra ir kariuomenės likučiais atgal į Švediją. J.K. Chodkevičiaus kariuomenėje žuvo maždaug 100 didžiojo etmono karių, dar maždaug 200 (ar 500) buvo sužeista, taip pat husarai prarado daugumą žirgų. Rugsėjo 28-ąją J. K. Chodkevičius kaip nugalėtojas iškilmingai įžengė į Rygą.
Pergalei pažymėti didelės iškilmės buvo surengtos LDK sostinėje Vilniuje: mieste pastatyti ištaigingi vartai, papuošti Vilniaus universiteto jaunimo užrašais, šlovinančiais nugalėtojus ir etmoną J. K. Chodkevičių. Šiam laimėjimui buvo skirta 1606 m. Laurencijaus Bojerio Vilniuje išleista poema „Karolomachija, arba Karolių mūšis“, kurioje rašoma: „Tegul ilgam išlieka atmintyje narsiausias didvyris Karolis Chodkevičius, kuris, pats pasitikęs pavojų, mus apgynė ir tėvynės garbę ir gerovę labiau, nei gyvybę tausojo.“
Salaspilio mūšis gretinamas su Žalgirio mūšio ir Ulos mūšio pergalėmis, garsas apie jį pasklido visoje Europoje; Lietuvą sveikino Anglijos karalius Jokūbas I, popiežius Paulius V, Persijos šachas Abasas I Didysis. Pergalės atminimui Žemaitijos seniūnas J. K. Chodkevičius Kretingoje 1617 m. pastatydino mūrinę katalikų bažnyčią su vienuolynu.
Matulevičius Algirdas, https://www.vle.lt/straipsnis/salaspilio-musis/
Kirkienė Genutė, https://www.lrt.lt/naujienos/nuomones/3/1367808/genute-kirkiene-1605-m-salaspilio-musis-dvieju-karoliu-musis
