Grafikas Romas Viesulas gimė lapkričio 11 d. Gerdainiuose (dabar Smiltniekiai, Alūkstos apskritis, Latvija) senelio ūkyje. Kazimiero Veselovskio ir Juzefos Kožukauskaitės keturių vaikų šeimoje.
1934–1939 m. mokėsi Rygos lietuvių gimnazijoje.
1939–1941 m. studijavo teisę Latvijos universitete Rygoje.
1941–1942 m. tęsė teises studijas Vilniaus universitete.
1940–1943 m. vakarais lankė Vilniaus miesto teatro vaidybos studiją ir šiame teatre 1943-1944 m. dirbo aktoriumi.
1944–1945 m. pasitraukė į Vakarus.
1947–1949 m. mokėsi Dailės ir amatų mokykloje Freiburge.
1950 m. po mokyklos baigimo gavęs Prancūzijos vyriausybės stipendiją išvyko į Paryžių tobulintis Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje (pranc. École nationale supérieure des Beaux-Arts).
1951 m. Freiburge surengė pirmą asmeninę parodą.
1952 m. išvyko į JAV. Gyveno Čikagoje, lankė Čikagos dailės instituto mokyklą.
1952 m. persikėlė į Niujorką.
1954 m. Matrix galerijoje Niujorke surengė pirmąją didesnę parodą.
1956 m. suteikta JAV pilietybė.
1960 m. pradėjo dirbti Temple’io universiteto Tyler meno mokykloje Filadelfijoje.
Ne kartą buvo apdovanotas įvairiais prizais, stipendijomis: 1958–1959, 1964, 1969 Gugenheimo fondo stipendija. Stipendijos menininkui suteikė galimybę keliauti po Europą, Meksiką, Havajus, Japoniją.
1968 m. susituokė su Jūra Natalija Gailiušyte su kuria susilaukė dviejų sūnų ir dukters.
1969 m. atvyko į Italiją. Tris metus gyveno Romoje ir dirbo Templo universitete Tyler meno mokyklos filiale.
Menininkas surengė daugiau nei 50 savo kūrybos parodų, aktyviai dalyvavo grupinėse parodose JAV, Prancūzijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Australijoje, Meksikoje, Kanadoje ir kt. 1970 m. 35-osios tarptautinės Venecijos meno bienalės metu, Viesulo kūrinių paroda buvo atidaryta reprezentaciniame JAV meno paviljone.
1972 m. grįžo į Filadelfiją, toliau dėstė Temple’io universiteto Tyler meno mokykloje.
1979 m. tapo Amerikos akademijos Romoje stipendininku.
Viesulas parašė straipsnių apie dailę, monografiją Telesforas Valius (1984), iliustravo knygų (Vergilijaus Georgikos 1984).
1985 m. paskirtas Temple’io universiteto Tyler meno mokyklos padalinio Romoje direktoriumi.
1986 m. lapkričio 7 d. mirė Romoje.
1996 m. perlaidotas Vilniaus Antakalnio kapinių Menininkų kalnelyje.
Pavardę menininkas pakeitė į Viesulas, savo pravardę dar Vilniaus vaidybos studijoje. Naująja pavarde jis naudojosi išsyk atvykęs į JAV.
Romas Viesulas jau studijuodamas pasirinko grafiką. Kaip grafikas kūrėjas jis tapo pripažintu JAV menininku. Jis dalyvavo daugybėje svarbių parodų ir atstovavo šalį šioje srityje tarptautinėje arenoje. Viesulo darbus įsigijo JAV meno institucijos.
Iki šešto dešimtmečio pabaigos Viesulas kūrė figūrines kompozicijas. Tokius motyvus kaip motina ir vaikas, fleitininkas ar Poncijus Pilotas jis vaizduoja monumentaliai apibendrindamas figūras ir pasitelkdamas emocionalią juodo su balta susidūrimo įtampą.
Nuo 1969 m. Viesulo plastinė kalba vis labiau abstraktėjo. Palaipsniui atpažįstamų objektų ar veido motyvų menininko lakštuose vis mažėjo. Galiausiai jis kuria visiškai abstrakčias kompozicijas, kuriose temos perteikiamos tik asociatyviai. Didžiulę įtaką Viesulo kūrybai padarė tuo metu JAV dominavęs abstraktusis ekspresionizmas. Labiausiai abstrakti ir dinamiška juoda balta grafika maitinosi iš Jacksono Pollock‘o (1912–1956) ir Franzo Kline‘o (1910–1962) paveikslų inspiracijų ir tuo pačiu pastaruosius savitai interpretavo. Apibendrintą bei sutelktą kompozicijos visumą Viesulas derino su „suardytomis“ ir „susprogdintomis formomis“, plačiais ekspresyviai brūkšniais ir laužytomis linijomis.
Šalia pavienių lakštinės grafikos kompozicijų menininkas abstraktaus ekspresionizmo plastine kalba kūrė ir ciklus, serijas „Dainos“ (1959), „Toro desconocido“ („Nežinomiems buliams“, 1960), „Hew“ („Smūgis“ 1962–1963), „Pastabos apie vaizdą ir garsą“ (1964–1965), „Pervaža“ (1970), „Raudos“ (1971–1972).
Cikluose „Dainos“ ir „Raudos“ inspiruotose lietuviško folkloro kaip ir skirtuose Ispanijos pilietiniam karui, senosioms Meksikos civilizacijoms, biblijinėms temoms Viesului svarbu ne pasakojimas, bet dramatiškų nuotaikų asociatyvi išraiška. Išeities taškas čia visada menininko patirtas karo ir tėvynės netekties išgyvenimų skausmas. Viesulas rašė: „Mes visi žinom, kas mums labiausiai skauda ir ilgai skaudės. Visi bent dalimi praradom savo kraštą ir visi bent dalį praradom savęs“.
Viesulas jautėsi esąs lietuvis. Palaikė ryšius su lietuviais išeivijos menininkais. Didelę jo kūrybos palikimo dalį našlė perdavė Lietuvai.
Romo Viesulo kūriniai Lietuvoje saugomi Lietuvos dailės muziejuje Vilniuje, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune, Vilniaus universiteto bibliotekos grafikos kabinete, Antano Mončio namų – muziejuje Palangoje. Viesulo kūrinių turi ir didelis skaičius užsienio šalių muziejų, bibliotekų: kūriniai saugomi Modernaus meno ir Metropoliteno muziejuje Niujorke, Vašingtono nacionalinėje meno galerijoje, Smithsono Amerikos meno muziejuje (The Smithsonian American Art Museum), San Francisko dailiųjų menų muziejuje, Sietlo dailės muziejuje, Walker meno centre Mineapolyje (Walker Art Center), Modernaus meno muziejuje Kamakuroje (Japonija), Vatikano muziejuje, Krokuvos nacionaliniame muziejuje (lenk. Muzeum Narodowe w Krakowie) ir Prancūzijos nacionalinėje bibliotekoje Paryžiuje (pranc. Bibliothèque nationale de France).
Prof. dr. Raminta Jurėnaitė
