Grafikas ir tapytojas Jakobas Steihardtas gimė 1887 gegužės 23 kaip vyriausias vaikas iš keturių Zerkovo miestelyje Poznanės provincijoje, kuri tuo metu buvo Prūsijos dalis Vokietijos reicho teritorijoje. Trylikos jis prarado tėvą ir buvo išsiųstas mokytis į gimnaziją Berlyne. Kai Poznanės muziejaus direktorius, profesorius Kaimmerer pamatė jo piešinius suteikė jam stipendiją septynių metų studijoms. 1907 m. jis pradėjo mokytis Berlyno taikomosios dailės muziejuje. Vėliau jis studijavo pas Lovis Corinthą (1858–1925) tapybą ir ofortus pas Hermanną Strucką (1876–1944), kurio studijoje susipažino su Ludwigu Meidneriu(1884–1966).
1909–1910 m. Steinhardtas mokėsi Juliano akademijoje Paryžiuje (pranc. Académie Julian), pas Jean-Paul Laurensą (1838–1921), po to pas Henri Matisse (1869–1954), vėliau Colarossi akademijoje (pranc. Académie Colarossi) pas Théophile Steinleną (1859–1923). Paryžiuje Steihardtas pamatė Pablo Picasso, Henri Rousseau ir Pierre-Auguste Renoiro kūrinius. 1911 m. jis kelis mėnesius praleido Italijoje, daugiausiai Florencijoje ir Romoje.
Berlyne Steinhardtas greitai įsitraukė į ekspresionistų sąjūdį; 1912 m. čia įkūrė grupę „Patetikai“ (vok. Die Pathetiker) kartu su savo draugais Richardu Janthuru (1883–1956) ir Ludwigu Meidneriu. Israelio Ber Neumanno (1887–1961) grafikos kabinetas publikavo jo ankstyvuosius ofortus. Jis kūrė portretus, peizažus, biblijines ir žydų gyvenimo scenas. Herwarthas Waldenas (1878–1941) savo galerijoje Der Sturm (Audra, veikė 1912-32, Berlyne) eksponavo Steinhardto kūrinius 1912 m. ir 1914 m.
Steinhardtas buvo jau primiršęs savo žydiškas šaknis ir vėl jas atrado tik pirmojo pasaulinio karo metais, kaip kareivis patekęs į Lietuvą. 1918 m. jis rašė: „1915 m. aš buvau kareivis Lietuvoje, ten pažinau žydų tautą; jos miestelius, jos kasdienybę, jos kančias, karštas maldas, šventus šabus, jos senius, vyrus ir sūnus, kurie atsiriboję nuo laiko ir įvykių, nepaprastai susijaudinę studijavo dievo žodį kantriai laukdami savo didelės misijos. Šie žmonės sujaudino mane labiau nei kas nors iki šiol. Šio išgyvenimo įspūdžiai paveikė mano to meto darbus ir mano kūrybą veikia iki šiol […] Dvidešimt savo gyvenimo metų buvau beveik pamiršęs, kad esu žydas. Kadangi anksčiau nepažinojau tokios aplinkos, mane iki širdies gelmių sukrėtė Lietuvos žydai ir sužadino meilę mano tautai, nors iki šiol tai buvo daugiau poza.“ Lietuvoje 1916 m. Steinhardto dalinys stovėjo Raseiniuose.
Karo pabaigoje grįžus į Berlyną jį ištiko nervų sukrėtimas. Lietuvoje patirtus įspūdžius Steinhardtas perkėlė į paveikslus; medžio ir metalo raižinius bei ofortus suteikdamas impulsą žydų meno ir kultūros atsigavimui tuo metu Berlyne. 1917 Berlyno Sezession (vok Berliner Sezession) parodoje jis pirmą kartą eksponuoja lietuviškus lakštus, kurie sulaukia didelio susidomėjimo ir pripažinimo. Jis tampa Berlyno Sezession tikruoju nariu; penkiasdešimt darbų iš parodos iš karto nuperkama.
Wolfgangas Gurlittas (1888–1965) savo tėvo Fritzo Gurlitto (1854–1893) įsteigtoje leidykloje 1920 m. išleido Steinhardto aštuonių ofortų aplankus pavadinimu Litauische Juden (Lietuvos žydai). Lietuvos žydams skirtuose Steinhardto darbuose yra tos patetikos kurios siekė ir jo draugas Ludwigas Meidneris. Tuo pačiu metu Steinhardto darbai, kad ir ekspresyvūs realistiškai atkuria buities ir religinius ritualus, daug dėmesio skiriama charakteringam tipažui, aprangos ir kitoms detalėms.
Nuo 1919 m. karo išgyvenimų pasekoje jis kūrė religinius kūrinius. 1922 m. jis vedė savo gydytojo Ely (Elias) Gumperto (1864–1918) dukterį Minni Gumpert (1895–1977). Po dukters Jozefos gimimo 1923 m. jie persikėlė į didesnį butą Paryžiaus gatvėje 27 Berlyne. Čia jis privačiai mokė dailės ir priimdavo svečius tokius kaip Conradą Felixmüllerį (1897–1977), Erichą Heckelį (1883–1970), Else Lasker-Schüler (1869–1945) ir Eugeną Spiro (1874–1972).
Pramonininkas ir kolekcionierius Erichas Goeritzas (1889–1955) nupirko iš menininko darbų ir taip Steinhardtas galėjo su savo šeima keliauti į Daniją, Prancūziją bei Jugoslaviją.
1925 m. Steinhardtas pirmą kartą nuvyko į Palestiną, kur jam didelį įspūdį padarė šalies peizažas. Tuo periodu jis buvo ir Berlyno Sezession (vok. Berliner Sezession). narys. Denuncijuotas kad yra komunistas 1933 m. vasarį buvo suimtas ir tardomas gestapo. Po šių įvykių Steinhardtas su šeima apsisprendžia emigruoti ir apsistoja šešiems mėnesiams Tel Avive prieš apsigyvendamas Jeruzalėje. Jis stengiasi išmokti naują kalbą ir adaptuotis prie kitokios šviesos bei klimato. Dėl pinigų ir medžiagų trūkumo pradeda kurti mažo formato medžio raižinius ir ofortus su Jeruzalės ir aplinkinio peizažo vaizdais. 1936–1939 m. jo kūriniai buvo eksponuojami Jeruzalėje, Paryžiuje, Londone, Niujorke.
Sužinojęs, kad jo šeimos nariai žuvo koncentracijos stovyklose jis nusprendžia nebegrįžti į Vokietiją.
Atidaręs mokyklą savo namuose jis prasimuša ir tampa Bezalel meno mokyklos (angl. Bezalel Academy of Arts and Design) direktoriumi, kur taip pat moko grafikos. 1950 jis tampa grafikos departamento vadovu Jeruzalės dailės akademijoje. 1952 m. jis keliauvo po JAV ir jo kūriniai buvo rodomi Bostone, Niujorke ir Vašingtone.
1955 m. San Paulo bienalėje jis apdovanojamas internacionaline premija už grafiką.
1957-1967 m. personalinės Stenhardto parodos buvo surengtos Amsterdame, Miunchene, Jeruzalėje, Berlyne, Haifoje.
1959 m. ir 1960 m. Steinhardtas kelis kartus lankosi Vokietijoje atnaujina 1920 metais užsimezgusias draugystes su tokiais menininkais kaip Conradas Felixmülleris, Ernstas Fritschas (1892–1965), Erichas Heckelis (1883–1970) ir Ludwigas Meidneris. Jis buvo apdovanotas eile tarptautinių premijų ir 1966 m. tapo Jeruzalės garbės piliečiu.
Steinhardtas mirė 1968 m. vasario 11 d. būdamas aštuoniasdešimties metų Nahariyya mieste.
Tarptautiniai pripažinto grafiko Jakobo Steinhardto kūriniai mums svarbūs kaip 20 a. pradžios Lietuvos miestelių žydų bendruomenės gyvenimo būdo, buities, religinių apeigų išraiškingas menininko liudijimas.
Jakobo Steinhardto kūrinių rinkinys saugomas Berlyno miesto muziejuje (vok. Stadtmuseum Berlin).
Prof. dr. Raminta Jurėnaitė
Jakobo Steinhardto darbai Jüdisches Museum Berlin: https://objekte.jmberlin.de/Suche?f.personId=12297%3A%3AJakob%20Steinhardt
