Tapytojas, iliustratorius Emanuelis Manė-Kacas gimė 1894 m. balandžio 17 d. Kremenčuke Ukrainoje. Gimė išeivių iš Vilniaus apylinkių ortodoksinio judaizmo šalininkų šeimoje, ketino tapti rabinu. Vilniaus piešimo mokykloje mokėsi iki 1911 m., vėliau dar porą metų – Kijevo dailės mokykloje. 1913 m. išvyko į Paryžių. Apsigyveno Paryžiaus menininkų kolonijoje La Ruche (Avilys). Tais pačiais metais jis ten įstojo į Aukštojoje nacionalinėje dailės mokykloje (pranc. École nationale supérieure des Beaux-Arts), Fernando Cormono (1845–1924) studijoje. Menininkas prisimena: „Mano rusiški marškiniai ir mažas ūgis man suteikė vadovo simpatijas ir aš buvau apsaugotas nuo įprastinių patyčių. Tūnojau savo kampe ir bandžiau nekristi į akis, kol vieną dieną išgirdau kažką dainuojant rusišką dainą.“
Dainavo Chaimas Soutine‘as ir taip užsimezgė abiejų menininkų draugystė. Karo metai juos išskyrė, o vėliau jau pagarsėjęs Soutine‘as aplankė draugą.
Per I pasaulinį karą gyveno Rusijoje. 1918–1919 m. dėstė Charkovo aukštesniojoje dailės mokykloje, dalyvavo avangardo dailininkų grupuotėje „Trijų grupė“ (Группa трёх). O nuo 1921 m. jis pastoviai gyveno Paryžiuje. 1920 – taisiais Manė-Kacas priskiriamas Paryžiaus mokyklai (pranc. École de Paris).
Skirtingai nei Soutine‘as jis dažnai savo kūryboje vaizdavo žydų bendruomenės motyvus (žydiškas vestuves, Talmudo mokinius, rabinus). Per antrąjį pasaulinį karą jis emigravo į JAV, po to vėl grįžo į Paryžių.
1958 m. persikėlė į Haifą Izraelyje.
1962 m. rugsėjo 8 mirė Tel Avive.
1977 m. Haifos mieste atidarytas Manė-Kaco muziejus.
Emmanuel Manė-Kaco kūriniai saugomi Paryžiaus muziejuose, Metropolitano meno muziejuje Niujorke (Metropolitan Museum of Art), Stedelijk muziejuje Amsterdame, Tel Avivo meno muziejuje. Lietuvoje menininko paveikslai saugomi Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje Kaune, Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ Vilniuje.
Prof. Dr. Raminta Jurėnaitė
