Tapytojas, grafikas, scenografas Alfonsas Dargis gimė 1909 m. gegužės 12 (25) d. Reivyčiuose, tuometiniame Viekšnių valsčiuje, šalia Mažeikių. Ūkininkų Ignaco Dargio ir Mortos Račaitės šeimoje jis buvo vyriausias iš šešių vaikų. Po tėvo žūties motinai ištekėjus antrą kartą gimė dar keturi vaikai.
1924–1929 mokėsi Mažeikių gimnazijoje.
1929–1936 mokėsi Kauno meno mokykloje. Pradėjo nuo skulptūros studijų, po metų perėjo į dekoratyvinės tapybos skyrių ir papildomai mokėsi grafikos. Jam dėstė Petras Kalpokas, Adomas Galdikas, Stasys Ušinskas, Adomas Smetona, Juozas Mikėnas.
Kartu su Pauliumi Augiu-Augustinavičiumi, Vaclovu Ratu‑Rataiskiu, Antanu Kuču ir Henriku Rudinsku priklausė meno mokykloje įsikūrusiai novatoriškai grupei „Forma“. 1936 m. už diplominį darbą – „Lietuvių vestuvių papročiai“ jam buvo paskirta valstybinė stipendija studijoms užsienyje.
1931 m. išleido poezijos rinkinį „XX amžiaus veidas“.
1936–1940 m. Vienos dailės akademijoje studijavo scenografiją. Vienos amatų mokykloje dar mokėsi dailiojo odos apdirbimo, rūbų modeliavimo.
1940 m. trumpam grįžo į Lietuvą. Dėstė Kauno valstybinėje mokykloje. Repatriavo į Vokietiją. 1940–1945 m. dirbo dailininko asistentu Schillerio teatre Berlyne.
Dirbo scenografu Teplicės (G. Verdi Trubadūras 1941), Eisenacho, Gothos, Göttingeno (G. Bizet Karmen 1945), Hannoverio teatruose; viso daugiau kaip 100 dekoracijų.
1945 m. rudenį Alfonsas Dargis susituokė su Louise Breng.
1951 m. Dargiai atyko į JAV ir įsikūrė Ročesteryje.
1952 m. pavasarį menininkas surengė savo pirmąją personalinę parodą Ročesterio universiteto „Memorial Art Gallery“ (angl. Memorial Art Gallery University of Rochester); nuo tada jas ten rengė beveik kasmet.
1973 m. Dargis Ročesteryje įsteigė dailės studiją “Forma Art Studio”, joje dėstė.
1985 m. dailininkas su žmona persikėlė gyventi į Vokietiją, kurortinį Frydrichshafeno miestą (Badeno-Viurtembergo žemė, Vokietija).
1996 m. sausio 13 d. Dargis mirė Frydrichshafene.
Jei Vokietijoje Dargis pirmiausiai reiškėsi kaip scenografas, tai persikėlęs į JAV jis kūrė tapybą ir grafiką savitai interpretuodamas savo laikmečio meno tendencijas. Viena grupė Dargio kūrinių balansuoja tarp abstrakcijos ir archetipinių ženklų. Kitoje dar didesnėje kūrinių grupėje iki piktograminio ženklo apibendrinto žmonių figūros ir veidai.
Savo tapybos paveikslams ir grafikai Dargis temų semiasi mituose, teatre kaip ir nuolatos sugrįžta prie vyrų ir moterų porų, motinystės vaizdavimo. Retsykiais pasirodo ir laivų, miestų, miško, gyvūnų motyvai. Kiekvienas iš siužetų ar motyvų įgauna simbolinę reikšmę, asocijuojasi su pirmapradžiais pasaulio vaizdiniais, meilės, gimimo ir mirties ciklu.
Dargis interpretuodamas šias temas atsisako veiksmo ir erdvės vaizdavimo. Jis pasitelkia statiškas ir frontalias kompozicijas, apibendrintas bei plokščias formas ir dekoratyvius spalvų santykius. Dargio kūryboje atsispindi jo laikmečio meno krypčių ir ryškių individualybių įtaka. Čia galima atsekti inspiracijas iš Picasso, Paul Klee kaip ir siurrealistų bei Cobra grupės menininkų kūrinių. Lietuvių meno kritikai, kaip pavyzdžiui Viktoras Liutkus įžvelgia Dargio mene taip pat lietuvių liaudies meno poveikį. Ypač originaliai savo figūrų ir veido piktogramoms Dargis išraiškos priemonių elementus skolinosi iš poparto ir optinio meno tokiuose kūriniuose kaip „Cirkas“, „Klounas“ (1979).
Alfonso Dargio kūriniai saugomi Jungtinių Amerikos Valstijų (Moderniojo meno muziejus Niujorke), Dalaso vaizduojamojo meno muziejuje, Filadelfijos meno muziejuje, Hantingtono galerijoje, Čiurlionio galerijoje Čikagoje. Jo darbų turi taip pat Vakarų Europos, Lietuvos (Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Žemaičių dailės muziejus Plungėje, Mažeikių muziejus) muziejai.
Prof. Dr. Raminta Jurėnaitė
A. Dargio kūriniai Ročesterio universiteto galerijoje:
