Idėja Klivlende steigti tautinius „Kultūrinius Darželius” gimė 1916 m. Minint Viljamo Šekspyro 300 mirties metinių sukaktį, Rokfelerio miesto parke, pavadintame Šekspyro darželiu, pastatytas paminklas šiam anglų rašytojui. 1926-aisiais Klivlendo žydų organizacija sumanė iš miesto valdžios parke gauti sklypą ir pastatyti paminklus šešiems žymiems žydų filosofams. Siekdami sulaukti paramos, žydai su šia idėja pakvietė susipažinti kitų tautų atstovus. Tiesa, iš daugelio pakviestųjų, atsiliepė vos keli, tarp jų – lietuvių atstovas, Klivlendo savaitraščio „Dirvos” redaktorius, Kazys S. Karpius. Jam ir kilo mintis įrengti lietuvių „Kultūrinį Darželį”, o vėliau, diskutuojant su žydų bendruomene, miesto tarybai pasiūlyta idėja parke leisti įsikurti visoms tautoms. Sumanymui buvo pritarta.
1926 m. miesto valdžia Rokfelerio parką, užimantį daugiau kaip 10.5 hektarų plotą, paskyrė administruoti naujai įsteigtai Kultūrinių Darželių sąjungai (vėliau sąjunga pervadinta į Kultūros Darželių federaciją). Tuo laiku sąjungos pilnateisiais nariais buvo: Šekspyro, vokiečių, žydų ir italų bendruomenės nariai. Lietuviai, pasinaudoję federaliniais viešųjų darbų projektais, į sąjungą įstojo ir „Kultūros Darželį” įrengė, penktieji.
1928 m. „Kultūros Darželio” idėją K. S. Karpius pristatė ir Lietuvoje[1]. Tarpininkaujant generolui Vladui Nagiui-Nagevičiui, darželiui projektą, kaip teigta, be jokio atlygio, parengė architektas Vladimiras Dubeneckis. Tiesa, kitų tautų darželių planus rengė amerikiečių architektas W. E. Felbrikas. Kiekvienas planas vaizdavo tautos praeitį ir kultūrą.
Po metų įsteigta Lietuvių Kultūrinio Darželio Sąjunga, kurios valdybą ir organizaciją sudarė katalikiškų ir tautiškų draugijų atstovai ir pavieniai asmenys[2]. Sąjunga rūpinosi lietuvių „Kultūros Darželio” projekto, kainavusio daugiau kaip 80 000 dolerių, įgyvendinimu.
Parinkta lietuvių „Kultūros Darželio” forma primena lyrą, kuri simbolizuoja „tautos polinkį į dainą”. Viename lyros „rakte” įkomponuotas prelato Jono Mačiulio – Maironio, o kitame – Dr. Vinco Kudirkos biustas. Tarp jų – įrengtas Birutės fontanas. Darželyje takai grįsti tašytais akmenimis, laiptai leidžiasi į vidinę ir centrinę darželio dalį – 300 žmonių talpinančią estradą, kurios sienoje įmūryti Gedimino stulpai. Priešais juos stovi dr. Jono Basanavičiaus paminklas.
Tiesa, V. Kudirkos ir Jono Basanavičiaus biustai nulieti iš modelių, stovėjusių Karo Muziejaus sodelyje, Kaune, tuo tarpu, Maironio biustas – pagamintas Amerikoje.
Lietuvių „Kultūros Darželis” atidarytas 1936 m. spalio 11 d. Iškilmėse dalyvavo konsulai, miesto valdyba ir Lietuvos ministras iš Vašingtono dr. M. Bagdonas[3]. 1939-aisiais Rokfelerio miesto parke pristatytas ir kitas, simbolinis darželis – „Taikos“ (angl. „Peace Garden”). Jame užkasta po saują žemės iš kiekvienos tautinės grupės gimtojo krašto. Lietuvos žemės sauja atvežta iš Palangos, Birutės kalno.“[4]
Vaidas Petrulis
[1] Kazys Karpius, Visuotinė lietuvių enciklopedija, prieiga per internetą: https://www.vle.lt/straipsnis/kazys-karpius/.
[2] K. S. K. Lietuvių kultūriniam darželiui Clevelande 40 metų. Lietuvių dienos, 1969 m., rugsėjis, p. 4–6, p. 4.
[3] Ibid., p. 4.
[4] Vincas Apanius. Lietuvių kultūros darželiui 60 metų. Dirva, 1996 m., lapkričio 12 d., p. 5.
