Lietuviai jėzuitai Čikagoje įsikūrė 1948 m., kur, nusipirkę nedidelius namus, įsteigė savo Provincijos centrą tremtyje. Po kelerių metų vienuoliai persikėlė į kiek erdvesnes patalpas Šv. Kryžiaus parapijoje. 1954 m. jėzuitai įsigijo sklypą dabartinėje vietoje ir pradėjo kurti svarbų Čikagos lietuvybės židinį. Sumanyta, kartu su vienuolynu, atverti Jaunimo centrą, ir, vyskupo V. Brizgio siūlymu, įkurdinti Čikagos Aukštesniąją Lituanistikos Mokyklą.
Mokyklos statybos pradėtos 1956 m. rugpjūtį, pagal Jono Kvalskio-Kovos projektą. Darbais rūpinosi Juozas Augustinavičius. Prasidėjus statyboms, į jėzuitus kreipėsi Lietuvių Dailininkų Sąjunga, prašydama naujame centre įkurti ir Menininkų klubą bei Čiurlionio galeriją. Jaunimo centras buvo iškilmingai atidarytas 1957 m. spalio 6 d. Po trejų metų, 1960-aisiais, centro sodelyje iškilo architekto Jono Muloko suprojektuotas paminklas „Žuvusiems už Lietuvos laisvę”. Tuo pat metu buvo vykdoma ir vienuolyno bei koplyčios statyba. Tiesa, tarp Jaunimo centro ir koplyčios stovėjo vienuoliams nepriklausęs namas. Pastatą jėzuitams vėliau pavyko įsigyti ir sujungti į vientisą kompleksą[1]. Statybomis rūpinosi kunigas Bronius Krištanavičius.
Čikagos lietuvių tarpe šis kompleksas buvo labai populiarus, todėl, jau labai greitai, negalėjo sutalpinti visų veiklų. Ypač trūko vietos 1964 m. perimtam Pasaulio lietuvių archyvui, lituanistinei bibliotekai, muzikologijos archyvui, Čiurliono galerijai. Todėl 1966 m. nuspręsta Jaunimo centrą išplėsti. Nors būta vilčių rūmus užbaigti 1968-taisiais, Lietuvos nepriklausomybės 50-čio paminėjimui[2], statybos gerokai užsitęsė ir naujoji dalis duris atvėrė tik 1973 m.[3] Priestato projektą parengė lietuviškojo architektūros charakterio ieškotojas, architektas Jonas Mulokas. Svarbiausias architektūrinis pastato akcentas – dekoratyvinė įvairių spalvų plytų sienelė vaizduojantį Vytį. Paruošęs dešimtis įvairiausių centrinės pastato dalies eskizų, architektas, galų gale, apsistojo ties savo mėgstama daugiaspalvio plytų mūro technika. Jaunimo centras svarbus lietuviškojo paveldo objektas, kurio istorinę reikšmę papildo originali J. Kovalskio-Kovos ir J. Muloko architektūra.
Vaidas Petrulis
[1] Pagal: Bronius Krištanavičius. Jaunimo centras. Žvaigždė, 1960 m., pp. 117–133.
[2] V. Ramojus. Čikagos Jaunimo centras pasidarė per ankštas. Dirva, 1966 m. rugsėjo 30 d., p. 5.
[3] Lietuvybės švyturio statybos pabaigtuvės. Draugas, 1973 m. rugsėjo 25 d., p. 8.
