Lietuviškąjį architektūros ir dailės palikimą sudaro ne tik lietuvių bendruomenės užsakymu sukurti kūriniai. Lietuvių dailininkai ir architektai, siekdami pilnavertiškai prisitaikyti prie emigracijos sąlygų, siekė įprasminti savo kūrybinę veiklą ir platesniame užsakovų rate. Reprezentatyvus šio proceso pavyzdys – dailininko Vytauto Kazimiero Jonyno įkurta bažnytinio meno studija, 1961 m. laimėjusi tarptautinį konkursą Viltono Dievo Motinos seserų vienuolyno koplyčios vitražams sukurti. Kaip mini V. K. Jonyno darbus tyrinėjusi Rasa Andriušytė-Žukienė: „Šventojo Rašo pasakojimus perteikiantys Jonyno projektiniai piešiniai išsiskyrė nuotaikingumu, trapaus lyrizmo atspalviu figūrų judesiuose ir veiduose. Žiuri manymu, kaip tik tokios „moteriškos prigimties“ spalvos bei piešiniai ypač tinkami vienuolyno koplyčioje.“[1] Menotyrininkės teigimu, Jonyno ir Šeferdo studijos projekte vyraujantys mėlyno stiklo atspalviai žadėjo ramybę bei džiugų susikaupimą[2]. Viltono vienuolynui sukurta vitražų serija yra neabejotinai reikšmingas lietuvių bažnytinio meno palikimas už Lietuvos ribų.
Vaidas Petrulis
[1] Pagal: Andriušytė-Žukienė, Rasa. Akistatos. Dailininkas Vytautas Kazimieras-Jonynas pasaulio meno keliuose. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2007, p. 126–128.
[2] Ibid.
