1906 m. Šv. Petro ir Povilo draugijos susirinkime, kuriame dalyvavo apie 200 žmonių, iškeltas sumanymas Ročesteryje, Niujorko valstijoje, organizuoti lietuvių parapiją. Šiam tikslui pradėtos rinkti aukos. Trūkstant lėšų priimtas pragmatiškas, Lietuvoje neįprastas, sprendimas – visoms parapijos funkcijoms statyti vieną objektą.
1910 m. liepos mėnesį pastatas buvo pašventintas. Istoristinės stilistikos, raudonų plytų, dviejų aukštų objekto antrajame aukšte įkurta bažnyčia, pirmajame – mokykla, o rūsyje – salė. Bažnyčia pastatyta vadovaujant kunigui Juozui Kasakaičiui, kuris buvo ką tik baigęs Ročesterio kunigų seminariją. 1925 m. netoliese pastatyta 2 aukštų vila – klebonija. 1930 m. mirus J. Kasakaičiui parapiją toliau vystė naujasis paskirtas klebonas Jonas M. Bakšys. Išplėtęs pradžios mokyklą iki 8 skyrių, jis pakvietė dirbti pranciškonų vienuoles, kurioms 1935 m. pastatė atskirą geltonų plytų mūro, neogotikinės stilistikos bažnyčią. Kaip vėliau rašė laikraštyje „Lietuvių dienos“, „nors tai buvo sunkūs depresijos metai, kun. J. Bakšys bažnyčią pastatė be skolų.”[1] Vis trys pastatai, išlikę iki šių dienų, liudija čia buvus stiprią lietuvių bendruomenę.
Vaidas Petrulis
[1] Pagal: Lietuviška buvo, yra, ir bus. Lietuvių dienos, 1959 m., sausis, p. 11–12, 17, p. 11.
