Stasio (Stanley) Balzėko įkurtas muziejus yra viena iš kertinių organizacijų Čikagoje, puoselėjančių lietuvių kultūrą. Muziejus savo veiklą pradėjo 1966 m. birželio 22 d. ir iki šiol išlaikė pirminę paskirtį – kaupti ir skleisti žinias apie lietuvybės palikimą išeivijoje. Muziejuje yra ne tik knygų, meno kūrinių ir lietuvybę liudijančių artefaktų kolekcija, bet ir erdvės įvairiems kultūriniams ugdymo renginiams. Pavyzdžiui, 1985 m. žurnalas „Lietuvių dienos” rašė, kad muziejuje vyksta „parodos, šiaudinukų darymo kursai, lietuviškų kryžių drožinėjimo pamokos, rodomi filmai ir Lietuvą liečiančios skaidrės, vyksta žymių lietuvių ir amerikiečių rašytojų, kultūrininkų, valstybininkų paskaitos.“[1] 1970-aisiais architektas Jonas Mulokas parengė ekspresyvių vėlyvojo modernizmo formų muziejaus (rekonstrukcijos?) projektą. Tiesa, ekstravagantiška architekto vizija nebuvo įgyvendinta, o muziejaus veiklas nutarta vystyti ne itin išraiškingame pastate. Architekto Muloko sąsajas su muziejumi primena 1976 m. sukurta įstaigos iškaba, kuri puošia pagrindinį įėjimą iki šių dienų.
Vaidas Petrulis
[1] Balzėko lietuvių kultūros muziejus. Lietuvių dienos, 1985 m. birželis, p. 389.
