Zaslavlis

X a. Kijevo kunigaikštis Vladimiras Sviatoslavičius ant Svisločiaus upės kranto įkūrė Zaslavlio miestą savo žmonai Rognedai ir sūnui Iziaslavui. XI a. Zaslavlis garsėjo kaip gerai įtvirtintas Polocko kunigaikštystės pasienio miestas. XII a. pradžioje atskilo nuo Polocko ir tapo atskiros Iziaslavlio kunigaikštystės centru. XIII a. antroje pusėje kunigaikštystė buvo prijungta prie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės. 1345 m. Zaslavlį gavęs valdyti Gedimino sūnus Jaunutis pradėjo ilgą Zaslavlio kunigaikščių dinastiją. XVI a. viduryje paskutinei jos palikuonei – kunigaikščio Teodoro dukteriai Onai – ištekėjus, Zaslavlis atiteko Hlebavičių giminei. Po Hlebavičių nuo XVII a. vidurio iki 1753 m. miestą valdė Sapiegos. Per Abiejų Tautų Respublikos antrąjį padalijimą miestas prijungtas prie Rusijos.

Valdant Hlebavičiams, XVI a. antroje pusėje, Zaslavlis kurį laiką buvo svarbus Reformacijos centras. Tai liudija istorinio miesto centre, buvusios piliavietės teritorijoje, gynybinių griovių apsuptyje stovinti Trakų vaidvados Jono Hlebavičiaus XVI a. pabaigoje statydinta Evangelikų reformatų bažnyčia – viena geriausiai išlikusių renesansinių gynybinių šventovių.

Parengta pagal: VADOVAS po Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę, sud. A. Paliušytė, I. Vaišvilaitė (Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012).

Baltarusija
Zaslavlis
nekilnojamasis kultūros paveldas
vietovės
1450-1500
1500-1550
1550-1600
1600-1650
1650-1700
1700-1750
1750-1800
5.1.1. atpažinimo kriterijus
5.1.2. atpažinimo kriterijus
4.1.1. atpažinimo principas
4.1.2. atpažinimo principas
Hlebavičiai
Jaunutis (1300−1366)
Sapiegos