Švedijos Karališkoji biblioteka (Kungliga biblioteket), įkurta 1661 m. Stokholme, yra nacionalinė Švedijos atminties institucija, sauganti apie 150 000 žemėlapių bei didžiulį kiekį istorinių rankraščių ir vario raižinių. Biblioteka nuo XVII a. kaupė tiek mokslinę, tiek karo grobio būdu įgytą medžiagą iš įvairių Europos regionų, tarp jų ir iš buvusių Abiejų Tautų Respublikos (ATR) teritorijų. Šiandien jos fonduose saugoma vertinga Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ikonografinė ir kartografinė medžiaga, apimanti laikotarpį nuo XVI a. pabaigos iki XIX a. pradžios. Karališkosios bibliotekos Rankraščių skyriuje yra išlikę keli unikalūs dokumentai, susiję su Lietuva. Didelė jų dalis į Švediją pateko kaip karo trofėjai iš XVII a. vidurio karų su ATR, ypač po 1655–1660 m. karo, kai Švedijos kariuomenė užėmė Krokuvą, Varšuvą, ATR vasalės Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės sostinę Jelgavą. Tuo metu į Švediją buvo išvežta daug mokslinių bei kartografinių kolekcijų iš ATR.
Bibliotekos rinkinyje išsiskiria Carlo Magnuso Stuarto (1650–1705) – švedų karo inžinieriaus, generolo ir fortifikatoriaus – dienoraštis su šešiais Lietuvos piešiniais (KB, D 768). Šis dokumentas yra vienas iš vertingiausių ikonografinių šaltinių apie XVII–XVIII a. sandūros Lietuvą. Jame pavaizduoti mūšiai ir susirėmimai prie Mūšos (prie Joniškio–Šiaulių vieškelio), Pasvalio, Rumšiškių, Joniškio, Saločių ir Tirkšlių, taip pat du žemėlapiai, kuriuose fiksuojamos Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystės bei Lietuvos pasienio vietovės. Šie piešiniai yra vieni ankstyviausių Lietuvos karinio kraštovaizdžio vaizdų, atskleidžiantys tiek strateginius, tiek topografinius aspektus.
Be Stuarto dienoraščio, Karališkojoje bibliotekoje saugoma tiražuotų vario raižinių kolekcija (pavyzdžiui, XVI a. pabaigos Gardino miesto panorama), vaizduojanti svarbiausius Šiaurės karo (1700–1721 m.) mūšius. Tarp jų – Saločių mūšio planai ir panoramos (1703 m.), Kretingos (vario raižinyje nurodyta Plungė), Biržų pilies apgulties atvaizdai (1704, vario raižiniai). Šie darbai pasižymi ne tik meniniu meistriškumu, bet ir dokumentiniu tikslumu, nes buvo kuriami remiantis tiesioginiais karo inžinierių ir liudininkų stebėjimais.
Teminis ir geografinis aprėptis. Karališkosios bibliotekos su Lietuva susijusi medžiaga apima XVII–XVIII a. pradžios karinius ir geografinius vaizdus, kurių dauguma siejami su Švedijos kariuomenės veikla Šiaurės Lietuvoje, Žemaitijoje ir Kurše. Dauguma vaizdų ir planų perteikia mūšių vietas, pilių apgultis, fortifikacijų schemas bei miestelių panoramas. Karališkosios bibliotekos šaltiniai išsiskiria aukšta menine kokybe ir istoriografiniu tikslumu. Dauguma jų buvo kuriami pagal vietoje surinktus duomenis, todėl perteikia tikslią topografinę informaciją. Piešiniai ir varo raižiniai ne tik dokumentuoja karo epizodus, bet ir atskleidžia Lietuvos miestų, dvarų ir kraštovaizdžio vaizdus, iš kurių dalis iki šiol yra vieninteliai žinomi ikonografiniai liudijimai. Carlo Magnuso Stuarto piešiniai, pavyzdžiui, yra pirmieji žinomi Lietuvos mūšių vaizdai, atlikti inžinieriaus, o ne menininko. Tai suteikia jiems didelę mokslinę vertę: jie tikslesni nei vėliau tiražuoti vario raižiniai atvaizdai. Šie šaltiniai taip pat leidžia suprasti, kaip Švedijos karinė vadovybė rinko, apibendrino ir sistemino informaciją apie užsienio teritorijas. Kartu jie atskleidžia informacijos mainų tarp Švedijos, Lenkijos ir Lietuvos mechanizmus bei karinio kartografavimo metodus XVII–XVIII a.
Karališkosios bibliotekos rinkinys yra itin svarbus Lietuvos istorijos, ikonografijos ir kartografijos tyrimams. Jame saugoma medžiaga suteikia galimybę atkurti Lietuvos kraštovaizdžio ir miestų vaizdinius Švedijos epochoje, taip pat suprasti, kaip Lietuva buvo suvokiama ir vaizduojama užsienio šaltiniuose. Šių šaltinių publikavimas ir tyrimai leidžia išplėsti žinias apie Šiaurės karo laikotarpio karo geografiją, LDK fortifikacijų architektūrą bei Europos politinės topografijos raidą. Be to, tai unikali medžiaga, atskleidžianti Švedijos mokslinį požiūrį į karo žemėlapių rengimą ir dokumentavimą.
Švedijos Karališkoji biblioteka yra antras pagal svarbą Lietuvos ikonografinės ir kartografinės medžiagos šaltinis po Karo archyvo. Joje sukaupti dokumentai atspindi ne tik Švedijos karinius veiksmus Lietuvos teritorijoje, bet ir meno, mokslo bei politikos sintezę XVII–XVIII a. Europoje. Lietuvos tyrinėtojams šis rinkinys suteikia išskirtinę galimybę pažinti istorinės Lietuvos vaizdinį Švedijos kultūros erdvėje – tokį, kokį jį matė ir fiksavo to meto švedų inžinieriai, karininkai ir menininkai.
Ernestas Vasiliauskas
