Karalių rūmų Serafimo ordino salė. Stokholmo karališkieji rūmai yra ne tik Švedijos karaliaus oficiali rezidencija, kurioje vyksta dauguma oficialių monarchijos priėmimų, ar karaliaus bei karalienės darbo vieta, bet ir kultūros ir istorijos paminklo derinys, atviras visuomenei ištisus metus. Skandinaviško baroko stiliumi, XVIII a. 7-me dešimtmetyje pagal Nikodemo Tessino Jaunesniojo (1654-1728) projektą pastatytuose rūmuose iki šiol pagal pirminę paskirtį veikia daugiau nei 600 kambarių. Visuomenei ir turistams atverti muziejai, kaip Karališkosios pilies arsenalas (Livrustkammaren), Lobynas (Skattkammaren) ar Trijų Karūnų muziejus (Museum Tre Kronor). Rūmuose yra įvairių tipų reprezentaciniai ir pokylių apartamentai. 1755 m. architektas Carl Fredrik Adelcrantz (1716-1796) rūmuose įrengė Karalystės tarybai skirtus apartamentus, kuriuose dabar įkurtos Ordinų salės (Ordenssalarna). Viena iš keturių salių yra skirta Serafimo ordinui – Serafimo ordino salė, anksčiau vadinta Riterių sale (Serafimerordens sal). Salė įrengta tarsi ordino posėdžiui. Tik karališkosios šeimos naudojamos kėdės yra paauksuotos, kaip buvo įprasta XVIII a. oficialių progų atvejais. Karaliaus kėdė išsiskiria, nes vienintelė – su porankiais. Kėdės aptrauktos Serafimo ordino emblema.
Ant sienos kabo Švedijos karaliaus Karlo XVI Gustavo skydas kartu su Serafimo ordino riterių vyrų skydais. Dešinėje – moterų Serafimo ordino turėtojų skydai, išdėstyti po karalienės Silvijos skydu. Priešingoje sienoje eksponuojami ordinu apdovanotų šiuo metu gyvų užsienio šalių riterių ir narių herbų skydai. Tarp jų yra ir Lietuvos valstybės herbas – Vytis.
Serafimo ordinas yra aukščiausias Švedijos ordinas, įsteigtas 1748 m. Jis kartu su riterio titulu teikiamas karališkosios šeimos nariams (karališkųjų namų ordinas) ir užsienio valstybių vadovams bei karūnuotiems asmenims. Pradžioje, pagal nuostatus, Švedijos valdovai šį ordiną gaudavo gimdami (jis būdavo įdedamas į lopšį), tačiau jį nešioti galėjo nuo 15 metų amžiaus (nuo 1975 m. – nuo 18 metų), ir prarasdavo jį santuokos su ne karališkos kilmės atstove, atveju. Nuo 1952 m. ordiną gali gauti ir moterys. Iki 1820 m. Serafimų riteriai buvo laidojami Stokholmo Riddarholmo bažnyčioje.
Karūnuotam asmeniui ar valstybės vadovui suteikus ordiną, ant jo nutapomas skydas su jo, kaip Serafimų riterio, herbu ir eksponuojamas nuolatinėje parodoje karališkuose rūmų apartamentuose. Po riterio mirties jo skydas pakabinamas Riddarholmo bažnyčioje.
Dalia Grybauskaitė – apdovanota Serafimo ordinu. Serafimo ordino salėje eksponuojamas ir Lietuvos valstybės herbas – Vytis. 2015 m. spalio 7 d. Serafimo ordiną (Nr. 871) gavo Lietuvos politikė, buvusi Europos Sąjungos komisarė, tuometinė Lietuvos Respublikos prezidentė (prezidentės pareigas ėjo 2009-2019 m.) Dalia Grybauskaitė (g. 1956 03 01). Apdovanojimas Lietuvos Respublikos prezidentei buvo įteiktas už dvišalių santykių tarp Lietuvos ir Švedijos plėtrą Švedijos karaliaus Karlo XVI Gustavo ir karalienės Silvijos vizito Lietuvoje metu. Lietuvos prezidentė Švedijos Karaliui Karlui XVI Gustavui įteikė Vytauto Didžiojo ordiną su aukso grandine, o Karalienei Silvijai – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didįjį kryžių.
Aivas Ragauskas ir Raimonda Ragauskienė
