Vėluva

Google Maps nuotrauka

Vėluva (vok. Wehlau) – miestas, įsikūręs Priegliaus ir Alnos santakoje. Šaltiniuose jis vadintas įvairiai: 1258 m. – Welowe, 1326 m. – Wilow, 1405 m. – Wilonwe, Welouwe, Wylow. Vėluvoje iki XIII a. vid. stovėjo prūsų pilis, susijusi su Herkaus Manto sukilimu, kurią kartu su apylinkėmis štrumavo Lietuvos didieji kunigaikščiai Kęstutis, Narimantas, Algirdas ir Vytautas. 1347 m. kartu su miestu sudegė pirmoji Vėluvos bažnyčia. 1360 m. iškilo nauja, akmeninė, trijų navų su bokštu. Joje buvo vertingas 1633 m. altorius, daug XVII a. skulptūrų. 1944 m. bažnyčia apgadinta.

1336 m. Vėluva gavo Kulmo miesto teises. 1382 m. buvo pastatyta pirmoji rotušė (1720 m. iškilo nauja rotušė). 1339 m. Vėluvoje įkurta jau antroji Mažosios Lietuvos teritorijoje mokykla. 1623 m. miesto kronikos įraše sakoma, kad prie mokyklos turi būti vienas mokytojas lietuvis, kuris „galėtų nevokiečius mokyti“. Kitos dvi Mažosios Lietuvos mokyklos buvo Karaliaučiaus katedros mokykla (įsteigta 1304 m.) ir Karaliaučiaus senamiesčio (1376 m.). Vėluvoje mirė ir buvo palaidotas lietuvių mokytojas Jokūbas Rėza (1660–1739).

1657 m. rugsėjo 10 d. Vėluvoje įvykusiame pasitarime Prūsijos hercogas atsisakė Lenkijos ir Lietuvos valstybės vasaliteto ir Prūsiją prijungė prie Brandenburgo. Tuomet kraštas imtas dar labiau germanizuoti.

1629 m. prie Vėluvos gimė Mažosios Lietuvos raštijos veikėjas Teofilis Gotlibas Šulcas (1629–1673). 1793 m. rugsėjo 28 d. čia mirė lietuviško giesmyno leidėjas Jonas Rikovijus (Jonas Richteris) (1625–1703). Vėluvoje pas savo tetą Domšaitienę lankėsi žinomas dailininkas Petras Domšaitis. Kauno paveikslų galerijoje buvo saugomas jo paveikslas „Domšaitienė iš Vėluvos“. Vėluvos apylinkėse lietuviai gyveno iki 1945 m.

Parengta pagal: Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje (Vilnius: „Mintis“, 1990).

Karaliaučiaus sritis
Znamenskas
nekilnojamasis kultūros paveldas
nematerialus kultūros paveldas
atmintinos vietos
vietovės
1250-1300
1300-1350
1350-1400
1400-1450
1450-1500
1500-1550
1550-1600
1600-1650
1650-1700
1700-1750
1750-1800
1800-1850
1850-1900
1900-1950
5.1.1. atpažinimo kriterijus
5.1.2. atpažinimo kriterijus
4.1.1. atpažinimo principas
4.1.2. atpažinimo principas
4.1.3. atpažinimo principas
Algirdas (1296–1377)
Jokūbas Rėza (1660–1739)
Jonas Rikovijus (Jonas Richteris) (1625–1703)
Kęstutis (apie 1297–1382)
Narimantas (apie 1300–1348)
Pranas Domšaitis (1880–1965)
Teofilis Gotlibas Šulcas (1629–1673)
Vytautas Didysis (apie 1350–1430)