Kosciuška Tadas Andrius Bonaventūra (lenk. Tadeusz Andrzej Bonawentura Kościuszko) 1746 m. (Merečovščizna dabartinėje Bresto srityje, Baltarusija) – 1817 m. Solothurn (Šveicarija) – Lenkijos ir Lietuvos politikos ir karo veikėjas.
1755–60 m. mokėsi pijorų kolegijoje Lubieszówe (dabar Liubešivas, Ukraina), 1765–69 m. Varšuvos kadetų korpuse, 1769–74 m. tobulinosi Paryžiaus karo akademijoje. Dalyvavo 1775–83 m. Jungtinių Amerikos Valstijų nepriklausomybės kare (vadovavo įvairių objektų įtvirtinimui). 1784 m. sugrįžo į Lenkiją, 1789 m. paskirtas jos kariuomenės brigados vadu. Pasižymėjo per 1792 m. karą su Targovicos konfederaciją remiančia Rusija. Konfederatams įsitvirtinus valdžioje atsisakė tarnybos ir išvyko į Saksoniją. 1793 m. pradžioje Paryžiuje nesėkmingai tarėsi su revoliucine Prancūzijos vyriausybe dėl pagalbos Abiejų Tautų Respublikoje rengiamam sukilimui.
Vienas 1794 sukilimo organizatorių. 1794 03 Krokuvoje paskelbtas sukilėlių ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadu diktatoriumi. Siekdamas įtraukti į sukilimą valstiečius 1794 05 paskelbė Polaneco universalą. 1794 10 mūšyje prie Maciejovicų sužeistas, pateko į Rusijos nelaisvę. Kalintas Petropavlovsko tvirtovėje. 1796 m. paleistas. Už jo ištikimybės priesaiką imperatoriui Pavelui I išlaisvinta apie 12 000 sukilėlių. Gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose, vėliau Prancūzijoje. Dalyvavo kuriant lenkų legionus, bet Napoleonui I nesutikus paremti Abiejų Tautų Respublikos nepriklausomybės atkūrimo, atsisakė siūlomos vietos Prancūzijos kariuomenės vadovybėje, nepasitikėdamas nesutiko bendradarbiauti ir Napoleonui I 1806 parengus Lenkijos atkūrimo planą.
Tadas Kosciuška save laikė lietuviu, laiškuose (1790 m.) pabrėždavo esąs Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pilietis.
Tado Kosciuškos atminimui 1820–23 m. Krokuvoje supiltas Kosciuškos kalnas, kuris tapo viena labiausiai lankomų Lenkijos vietų.
https://www.vle.lt/straipsnis/tadas-andrius-bonaventura-kosciuska/
