Latvijos nacionaliniame dailės muziejuje Rygoje saugomi Petro Kalpoko paveikslai „Kolkos ragas“ (1912 m.), „Saulėlydis“ (1912 m.), „Interjeras“ (1912 m.) ir „Vyriškio portretas“ (1902 m.).
P. Kalpokas (1880 m. Miškinėje (Biržų vlsč.) – 1945 m. Kaune) – lietuvių tapytojas. 1895–98 m. tapybos mokėsi Mintaujoje (pas V. Purvītį, J. Valterį), 1898–1900 m. Odesos dailės mokykloje. 1904–09 m. studijavo Miunchene. Nuo 1907 m. dalyvavo Lietuvių dailės draugijos rengiamose parodose, taip pat pasaulinėje parodoje Niujorke (1939 m.). Nuo 1909 m. gyveno Šveicarijoje, Vengrijoje, 1912-14 m. Latvijoje, 1915–20 m. Italijoje. 1920 m. grįžo į Lietuvą. Dėstė piešimo kursuose Kaune, Kauno meno mokykloje, Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute.
Daugiausia nutapė peizažų, portretų, sienų tapybos kūrinių (Kretingos banko centrinės salės pano, 1938–39 m., Pažangos rūmų Kaune pano, 1932 m.). Su J. Januliu dekoravo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią Kaune. Sukūrė plakatų, karikatūrų, iliustravo knygų, parašė Tapybos technikos vadovėlį (1930 m.). Brandžiojo laikotarpio peizažams būdinga impresionizmo ir realizmo bruožų dermė, lyrizmas, portretams – psichologiškumas, tikslus piešinys, freskoms – dinamika, dekoratyvumas.
Rutkauskienė Rima, https://www.vle.lt/straipsnis/petras-kalpokas
